Žvejai piktinasi įstatymais

Žvejai diskusijų forumuose dažnai karštai ginčijasi dėl aplinkos apsaugos inspektorių teisių, dėl nesuprantamos ir painios žvejybos leidimų sistemos.

Kaip teigė žvejiškame forume Mende pasivadinęs žmogus, žvejo bilietą jis turi, bet daug ko nesuvokia: „Ten išnuomota, tai Jurbarko rajonas, tai „gumiaškė” neregistruota, tai skritulių per daug, tai keliuku prie vandens važiuoti negalima”.

Forume užvirus diskusijoms, taip pat buvo klausiama, ar galioja tas pats bilietas žvejoti visuose Medžiotojų ir žvejų draugijos vandens telkiniuose? Piktintasi, kad vandens telkinių nuomininkai ir kainos keičiasi dažnai, inspektoriai kabinėjasi, kad per arti vandens pastatomas automobilis. Aiškintasi, ar gali inspektoriai konfiskuoti meškeres, kokio dydžio gresia bauda už meškeriojimą be žvejo bilieto, kur gauti informacijos apie išnuomotus vandens telkinius.

Didelės baudos

Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko Roberto Kubiliaus teigimu, inspektoriai turi teisę bausti žvejus už meškeriojimą be žvejo bilieto. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą už Mėgėjiškos žūklės ir žuvų apsaugos taisyklių pažeidimą gresia bauda nuo 25 iki 200 litų. Taip pat gali būti konfiskuoti ir meškeriojimo įrankiai.

Tradiciškai už meškeriojimą be bilieto tenka pakloti 25 litus. Jei pakliūva nesąžiningas inspektorius, galima išsisukti ir su dešimtine, bet taip rizikuoja abu pažeidėjai…

R.Kubilius paneigė žvejų nuogąstavimus, kad nesama leidimų žvejoti visoje Lietuvoje. Anot jo, leidimas žvejoti visuose neišnuomotuose vandens telkiniuose metams kainuoja 11 litų.

Už bilieto išdavimą reikėtų sumokėti dar tris ar keturis litus. Prie šio leidimo pridedamas ir sąrašas vandens telkinių, kuriuose galima meškerioti.

Apribota žvejyba

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Klaipėdos skyriaus žuvininkės Elenos Kregždienės teigimu, su Klaipėdos skyriaus išduotais leidimais galima žvejoti tik Danėje, Smeltėje, Eketės ir Ketvergių tvenkiniuose, Klaipėdos kanale bei Kalotės ežere.

Norint pažvejoti Medžiotojų ir žvejų draugijos Kauno skyriaus išnuomotuose vandens telkiniuose, reikia įsigyti to draugijos skyriaus leidimą.

Draugijos uostamiesčio skyriaus žvejo bilietas metams kainuoja 19 litų, o jo pratęsimas – 10 litų. Vaikams iki 16 metų bilieto nereikia. Pensininkams, invalidams ir jaunimui nuo 16 iki 18 metų šis dokumentas kainuoja 9 litus, pratęsimas – litą. Per 70 metų sulaukusieji už žvejo bilietą moka 8 litus, o pratęsiama – nemokamai.

E.Kregždienės teigimu, nebūtina pirkti žvejo bilietą, jei meškeriotojas nesiruošia žuvauti draugijos Klaipėdos miesto skyriaus vandens telkiniuose.

Tolima ateitis

Dažnai žvejus meškerioti be leidimų paskatina tai, kad atvykus į nepažįstamą vietovę sudėtinga rasti, kur sumokėti už leidimą.

Pauliaus Jurkaus sudarytoje svetainėje „Dažniausiai apie žūklę užduodami klausimai” komentuojama, kad būtų patogiau platinti meškeriotojo korteles (kaip pas latvius) paštuose, kioskuose, degalinėse, pakelės baruose. Dalį pelno pasiimtų platintojai, didžioji dalis tektų Aplinkos ministerijai ar Medžiotojų ir žvejų draugijai.

Tokiu principu platinamos telefono kortelės. Kortelių gamyba galėtų atsipirkti įdėjus žvejybinių firmų reklamą. Dabar leidimų platinimo vietų yra nedaug ir procedūra sudvigubinta, nepatogi.

Kitus leidimus idealu būtų platinti trumposiomis žinutėmis. Nusiunti tam tikru telefonu savo vardą, pavardę, asmens kodą, telkinio pavadinimą, žūklės datą, o atgal atsiunčia patvirtinimą ir kokį nors identifikacijos kodą. Prireikus – parodai kodą, o inspektorius gali pasitikrinti paskambinęs. Mokestis būtų išskaičiuojamas per mobiliojo ryšio operatorių.

Trūksta kultūros

R.Kubiliaus teigimu, inspektoriai taip pat turi teisę bausti ir už tai, kad meškeriotojas per arti vandens pasistatė automobilį. Meškeriotojas gali būti baudžiamas, jei pasistatė nesilaikydamas kelių eismo taisyklių. Saugomose teritorijose pastatyti automobilį prie vandens telkinio galima ne arčiau kaip už pusantro šimto metrų.

Anot jo, lietuviai meškeriotojai įpratę į vandenį įvaryti net automobilio priekinius ratus, šalia susikurti laužą, prišiukšlinti. Lietuvai dar toli iki Europos Sąjungos reikalavimų ir žvejybos kultūros.

Europos Sąjungos senbuvėse šalyse beveik prie visų vandens telkinių yra įrengtos aikštelės automobiliams stovėti, nutiesti specialūs takai žvejui nueiti iki vandens. Lietuvoje tokia civilizacija kol kas – tik svajonė.

Žvejai pakliūva ir į konfliktines situacijas, kai įmerkia meškeres išnuomotuose vandens telkiniuose. Taip dažnai atsitinka todėl, kad nėra lentelių, kam šis telkinys priklauso, arba jos jau nuplėštos.

Kam priklauso išnuomoti vandens telkiniai, R.Kubilius patarė klausti savivaldybės. Ji savo turtą „parceliuoja” kaip fermas. Vandens telkinių šeimininkai keičiasi dažnai, todėl tik savivaldybė gali pateikti tiksliausią ir šviežiausią informaciją.

Vincas Grigas