Rusijos kariuomenės išvedimas iš Lietuvos buvo vienas kertinių Lietuvos istorijos įvykių, nulėmusių dabartinę valstybės būklę, tvirtina aukščiausi šalies politikai, karininkai.
„Rusijos kariuomenės išvedimas yra žymiausias įvykis po nepriklausomybės paskelbimo. Šis įvykis yra ne vien tik Lietuvos – tai pasaulinis įvykis, kuris pakeitė jėgų santykį ne tik Europoje, bet ir visam pasaulyje”, – pristatydamas savo išleistas knygas kalbėjo humanitarinių mokslų daktaras pulkininkas leitenantas Gintautas Surgailis.
Rusijos kariuomenės išvedimo dvyliktųjų metinių proga Krašto apsaugos ministerijoje antradienį buvo pristatytos dvi knygos – monografija „Rusijos kariuomenės išvedimas 1990-1993” ir dokumentų rinkinys „Rusijos kariuomenės išvedimas dokumentuose”.
Autorių sveikino Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas, Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas, krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas, kariuomenės vadas generolas majoras Vladas Tutkus, politikai, kolegos.
Politikai ir karininkai dalijosi prisiminimais apie tai, ką jiems teko patirti Rusijos kariuomenės išvedimo laikotarpiu.
Seimo Pirmininkas, tuometis generalinis prokuroras, prisiminė, kaip 1993 metais jam tekdavo susidurti su Rusijos kariuomenės vadais, karininkais, kurių „charakteriai buvo sudėtingi”.
Anot A. Paulausko, tada karininkams buvo sunku pripažinti, kad jų veikimas Lietuvoje yra ribojamas, kad savo veiksmams jie turi prašyti leidimo.
Ministras Pirmininkas dalijosi prisiminimais apie paskutines Rusijos karių išvedimo valandas, kai „buvo principo klausimas, ar sugebėsime pabaigti išvedimą, ar pasiliks nors vienas rusų ešelonas Lietuvos ribose”.
Premjero žodžiais, jei būtume ožiavęsi ar šūkiais erzinę, gąsdinę – dar ilgą laiką ši kariuomenė galėjo būti Lietuvoje, ir neaišku, ką ji galėjo pridaryti.
Tačiau, pasak jo, 1993 metų rugpjūčio 31 dieną, 23.45 val., likus 15 minučių iki Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos termino, paskutinis svetimas ešelonas kirto sieną.
Autoriaus G. Surgailio tvirtinimu, idėja parašyti knygą kilo 1992 metų kovo 18 dieną, Lietuvos ir Rusijos derybose. Tada jis buvo valstybinės derybų delegacijos dėl Rusijos kariuomenės išvedimo ekspertas ir stebėdamas kitus delegacijų dalyvius ėmė užsirašinėti jų pasisakymus, kurie vos tilpo į tris segtuvus.
Monografijoje rašoma apie sovietinės kariuomenės atsiradimo Lietuvoje aplinkybes, bandymus derėtis dėl kariuomenės išvedimo Lietuvai atkūrus nepriklausomybę bei su tuo susijusias problemas. Leidinyje taip pat skelbiamas apdovanotųjų „Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos atminimo ženklu” sąrašas.
Rinkinio „Rusijos kariuomenės išvedimas dokumentuose” sudarytojai – dimisijos pulkininkas leitenantas Algis Balaišis ir pulkininkas leitenantas G. Surgailis. Beveik 500 puslapių leidinyje pateikiami dokumentai, susiję su sovietų (vėliau – Rusijos) kariuomenės išvedimo procesu.
Nors monografijoje, anot G. Surgailio, ne viskas aprašyta, o dokumentų rinkinyje taip pat pateikiama tik svarbiausia medžiaga, jis su A. Balaišiu
„padarė, ką galėjo, kiti tegu padaro geriau”.
ELTA primena, kad paskutinis išvedamos Rusijos kariuomenės ešelonas kirto Lietuvos sieną ties Kenos geležinkelio stotimi 1993 m. rugpjūčio 31 d. Lietuva pirmoji iš Baltijos valstybių atsikratė Rusijos kariuomenės.
Sovietų karo daliniai Lietuvoje užėmė 68 tūkst. ha – apie 1,2 proc. šalies teritorijos.
2005-08-30 18:23