Vėjuota ir lietinga savaitė trukdė mėgautis meškeriojimu. Žvejai daugiausia spietėsi nebaigtame statyti mažųjų laivų uoste. Šiaurinis ragas ir šiaurinis molas bei Klaipėdos kanalas šį kartą buvo pustuščiai.
Į nebaigtą statyti mažųjų laivų uostą žvejai važiavo gaudyti karosų. Kai gerai kimba, tai net po penkis per dieną nemenkus karosus galima pagauti.
Vėjas pūtė iš jūros, marių vanduo buvo pakilęs, todėl į tinkamas žvejybai vietas galėjo nusigauti tik guminiais auliniais apsiavę meškeriotojai.
Įsmeigę apverstas vadinamąsias velnio šakes į pakrantę žvejai rėmė į jas meškeres. Tačiau ir visą dieną pražvejojus retam pavyko ištraukti nors vieną karosą. Žvejai buvo nervingi.
Neramūs buvo ir mažųjų laivų uoste gyvenantys paukščiai. Žvejai, nuolat keisdami vietas ir vis kitur merkdami meškeres, vertė gausiai aplink su ančiukais vaikštinėjančias antis perkrypuoti kitur.
Nekibo ir žvejojantiems nuo mažųjų laivų uosto krantinės marių pusėje. Čia žvejai iš nevilties kalbėjo, kad trauktų viską, jei tik kas nors kibtų.
Tačiau kantriausi sulaukdavo karšių kibimo. Nedideli, maždaug pusės kilogramo, bet vis tiek džiugino.
Karosų kantriai laukę žvejai pamatę, kad kimba karšiai, greitai rinko meškeres ir lėkė merkti jas nuo krantinių į marias.
Vincas Grigas