Antradienį teisingumo ministras dr. Gintautas Bužinskas su Lietuvos teisėjų asociacijos pirmininku dr. Virgilijumi Valančiumi aptarė visuomenės su teismų veikla siejamus lūkesčius.
Tokį susitikimą paskatino Lietuvos Prezidento Valdo Adamkaus iniciatyva liepos pabaigoje dekretu sudarytos darbo grupės, kuri turės pateikti pasiūlymus dėl teisės aktų, reglamentuojančių pretendentų į teisėjus atranką, teisėjų skyrimą ir jų karjerą bei kitus su teismais susijusius klausimus, tobulinimo. Darbo grupės vadovu paskirtas Haroldas Šinkūnas – Respublikos Prezidento patarėjas teisės klausimais, Teisės departamento vadovas (darbo grupės vadovas). Darbo grupėje taip pat įtraukti, akademinės teisininkų bendruomenės, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto, teismų, Teisingumo ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovai. Anot teisingumo ministro G.Bužinsko, „ministerija delegavo vieną geriausių teisės ekspertų, kurio patirtis neabejotinai pravers tobulinant teismų sistemos veiklą”.
Susitikime su teisingumo ministru Lietuvos teisėjų asociacijos pirmininkas akcentavo, kad jam suprantamas visuomenės noras kuo daugiau sužinoti apie teismo veiklą. „Nors teismų darbas iš visų teisinių institucijų yra labiausiai matomas, teismai, ypač rezonansinėse bylose, galėtų pateikti visuomenei pranešimus, kuriuose glaustai ir aiškiai būtų nurodoma priimto procesinio sprendimo esmė”, teigė V.Valančius. Ministras taip pat atkreipė dėmesį, kad ypač svarbi principinga ir nepavėluota teisėjų Garbės teismo reakcija į teisėjų etikos kodekso pažeidimus. Be to, labai svarbu visuomenę ir žiniasklaidą nuolat informuoti apie priimamus svarbius sprendimus. Tačiau tai reikia daryti visuomenei suprantama, o ne vien sudėtinga teisine kalba. V.Valančius pritardamas šiai minčiai pažymėjo, kad tokia praktika jau formuojasi atskiruose teismuose, tačiau, deja, dar ne visur.
Pokalbio metu buvo aptarti ir klausimai, susiję su kitų teisės aktų projektų rengimu. Lietuvos teisėjų asociacijos pirmininkas pastebėjo, kad baigiamas rengti Administracinio proceso kodekso projektas, supažindino su pagrindinėmis projekto idėjomis. ‘Šiuo metu tai vienintelis kodeksas, kurių dar trūksta sklandžiam administracinių teismų bei neteisminių ginčų sprendimo institucijų darbui” – kalbėjo V.Valančius, kuris yra šio teisės akto projekto rengimo darbo grupės vadovas. Administracinio proceso kodekso iki šiol Lietuva apskritai neturėjo. Šis kodeksas padėtų tinkamai sureguliuoti administracinį procesą, o tai ypač svarbu visuomenei sprendžiant savo klausimus bei problemas su valdžios institucijomis.
Tikimasi, kad Administracinio proceso kodekso projektas bus baigtas rengti dar šiais metais.
Dainius Radzevičius