Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje antradienį įvyko išplėstinis pasitarimas. Jame buvo svarstomas Lietuvos jūrininkų, dirbančių laivuose su Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybių vėliavomis, socialinio draudimo klausimas.
Priminsime, kad pagal EEB 1408/71 Reglamentą jūrininkai – ES valstybių piliečiai privalo turėti šalies, su kurios vėliava plaukioja jų darbdavio laivas, arba savo pilietybės šalies socialinį draudimą. Socialinį draudimą liudija E101 formos pažyma, be kurios laivų savininkai neturi teisės priimti į darbą užsienio jūrininkų iš Europos Sąjungos valstybių.
Europos Sąjungos reikalavimas socialiai ginti jūrininkus jiems ir virto didele problema. Laivų savininkai nenori papildomų išlaidų socialiniam „svetimų” jūrininkų draudimui. Juolab kad įmokos Lietuvos „Sodrai” – 31 proc. atlyginimo. O didžiąją dalį savų, nacionalinių, jūrinių kadrų socialinio draudimo išlaidų daugelyje ES šalių laivų savininkams atlygina valstybė. Yra dar vienas variantas: vietoje Lietuvos jūrininkų priimti trečiųjų šalių jūrininkus, už kuriuos apskritai nereikia mokėti socialinio draudimo įmokų. Juos jau pradėjo priimti Norvegijos, Olandijos, Vokietijos ir kt. laivybos kompanijos.
Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministerija numatė du variantus E101 formos pažymai, suteikiančiai galimybę įsidarbinti laivuose su ES vėliavomis, gauti (š. m. gegužės 27 d. „Jūra”, 20 nr.). Pirmasis – kai Lietuvoje veikiantis juridinis asmuo su jūrininku sudaro darbo sutartį ir jį išsiunčia (komandiruoja) į laivą su ES vėliava. Šiuo atveju iki šiol tarpininko funkcijas atlikusi įdarbinimo agentūra prisiims darbdavio įsipareigojimus, tai yra mokės socialinio draudimo įmokas už jūrininką (iš savo ar laivo savininko kišenės).
Pagal tokį postingo principą jau dirba įdarbinimo kompanija „Novikontas”, kuriai pavyko Olandijoje ir Belgijoje rasti penkis laivų savininkus, sutikusius prisiimti papildomas lietuviškų įgulų socialinio draudimo išlaidas.
Antrasis variantas – kai jūrininkas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje įsiregistruoja kaip savarankiškai dirbantis asmuo ir pats save siunčia į laivą su ES vėliava. Taip pat pats kas mėnesį „Sodrai” moka 31 proc. atlyginimo.
Suprasdamos, kad abu ministerijos numatyti variantai neišsprendžia Lietuvos jūrininkų įdarbinimo laivuose su ES ir Europos ekonominės erdvės vėliavomis problemos, Lietuvos jūrininkų sąjunga ir Lietuvos laivų įgulų formavimo įmonių asociacija kartu su Seimo nariu Vaclovu Stankevičiumi inicijavo šį antradienį įvykusį pasitarimą, į kurį buvo pakviesti ir atsakingi Finansų bei Susisiekimo ministerijų darbuotojai.
Klaipėdiečiai kartu su sostinės valdininkais nagrinėjo šiuos du variantus. Po to pastarieji sutiko, kad jie neperspektyvūs. Pirmasis – dėl per didelio tarifo, kai išlaidos jūrininkams išlaikyti padidėja daugiau kaip trečdaliu. Tai yra laivų savininkams jie tampa konkurenciškai nepatrauklūs.
Juo labiau nepriimtinas antrasis variantas – susitikime tai pareiškė ir Mokesčių departamento atstovai. Išeina, kad valstybė sutiko būti apgauta – juk iš tikrųjų jūrininkas neatlieka jokios individualios veiklos. Be to, vargu ar kuris jūrininkas sutiks už save mokėti „Sodrai” 34 proc. atlyginimo (31 proc. kaip darbdavys ir 3 proc. kaip darbuotojas).
Buvo svarstomi ir kiti variantai. Pavyzdžiui, dvišalio susitarimo tarp Lietuvos ir kitų ES šalių socialinių ministerijų. Susitikimo dalyvių nuomone, iš tikrųjų jis ilgai neišsilaikys, nes prieš jį vis aršiau pasisako Europos Komisija. Jau buvo atvejų, kai Lenkijos jūrininkai tokią sutartį kaip diskriminacinę apskundė teismui. Iš esmės jie teisūs: šia sutartimi laivų savininkus atleidusi nuo socialinio draudimo įmokų už savo jūrininkus, pati Lenkija socialinės apsaugos jiems nesuteikė.
Ministerijos valdininkai įsitikino, kad klaipėdiečių pasiūlymas yra vienintelis priimtinas, jeigu Lietuva nenori prarasti darbo vietų Europos jūrinio darbo rinkoje.
„Mes siūlėme socialinio draudimo įmoką sumažinti jūrininkams, dirbantiems laivuose su ES ir EEE vėliavomis. 31 proc. mokėti ne nuo viso atlyginimo, bet nuo sumos, prilygstančios dvejoms vidutinėms mėnesinėms draudžiamosioms pajamoms, kurias nustatė Lietuvos Vyriausybė. Tokį pat socialinio draudimo įmokų sumažinimo variantą savo jūrininkams siūlo ir Lietuvos laivų savininkų asociacija, bet tik su 1,5 koeficientu. Ministerijos žadėjo išnagrinėti mūsų siūlymą, nors ir neiškart”, – apie derybas pasakojo Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža.
Pasak parlamentaro V. Stankevičiaus, derybos buvo įtemptos ir emocingos. Tačiau jį pradžiugino tai, jog valdininkai tikrai nori išspręsti jūrininkų socialinio draudimo problemą, siekdami jiems išsaugoti darbo vietas Europos laivyne.
„Svarbu, kad jie neužbaigia šio reikalo ir sutinka ieškoti išeities. Bet jeigu pamatysime, kad mūsų siūlymo nagrinėjimas bus vilkinamas, asociacija ir profsąjunga man paves jį įregistruoti kaip Socialinio draudimo įstatymo pataisą”, – sakė V. Stankevičius.
Susitikime klaipėdiečiai prašė ministerijos darbuotojų supaprastinti E101 pažymos išdavimą. Šie pažadėjo, kad „Sodros” Klaipėdos skyriuje bus priimami dokumentai pažymai gauti ir persiunčiami į Vilnių.
Jelena Listopad