Prekybos bazės nebe klaipėdiečių

Beveik šimtas Klaipėdos prekybos bazėse sandėlius įsigijusių verslininkų jau kelis mėnesius gyvena nežinioje.

Kaunietis verslininkas Andrius Kazlovas vasarį tapo vieninteliu prekybos bazių teritorijos priežiūra besirūpinančios bendrovės „Klasana” akcininku – privatizavo savivaldybės įsteigtą įmonę. Su šioje teritorijoje verslą plėtojančiais klaipėdiečiais jis iki šiol nebuvo susitikęs, nors verslininkai susirinkimo reikalavo. „Klasanos” direktorius Rimantas Puidokas vakar „Klaipėdai” užsiminė, jog A.Kazlovas urmo bazėse gali turėti kitų interesų, nes teritorijos priežiūra nėra pelninga veikla.

Dirba 200 verslininkų

Prekybos bazės prieš kelerius metus buvo viena populiariausių klaipėdiečių apsipirkimo vieta. Dabar čia prekių kainos prilygsta prekybos centrų. Tačiau, ir šiuo metu į bazes per dieną užsuka keli šimtai pirkėjų.

Urmo bazės užima 21 hektaro žemės plotą. Čia sandėlius yra nusipirkę apie 90 verslininkų. Nemažai klaipėdiečių juos nuomoja. Prekybos bazėse savo verslą turi bemaž 200 žmonių.

Jau kelerius metus urmo bazėse dirbančius verslininkus piktina juos supanti aplinka – duobėti keliai, aplink pastatus padriekti šiukšlynai.

Urmo bazių teritorijos priežiūra rūpinasi specialiai savivaldybės įsteigta įmonė „Klasana”. Nors verslininkai ne kartą mynė Klaipėdos savivaldybės slenksčius, iki šiol keliuose žiojėja didžiulės duobės. Situacija dar labiau paaštrėjo prieš kelis mėnesius, kai vasarį visą „Klasanos” akcijų paketą įsigijo Kauno verslininkas A.Kazlovas. Urmo bazėse esančių sandėlių savininkai jo nėra matę ir šiandien – naujasis bendrovės savininkas neatsako į verslininkų kvietimą susitikti.

Padidėjo mokesčiai

Vieno iš sandėlių savininkų bendrovės „Petaura” direktorės Aurelijos Petkūnienės žodžiais, vienintelis iki šiol padarytas naujojo akcininko darbas – padidėjo mokestis už elektros energiją. Į prašymus bent kiek sutvarkyti urmo bazės kelius nereguoja nei vienintelis akcininkas, nei už teritorijos priežiūrą atsakingos bendrovės „Klasana” direktorius. „Nuolat girdime, jog sandėliai turi atitikti Europos Sąjungos reikalavimus. Tačiau negi statysime gražų namą šiukšlyne? Tiesą sakant, dėl greta sandėlių esančius netvarkos gėda pasikviesti ir verslo partnerius, ir klientus”, – neslėpė A.Petkūnienė.

Ji sakė gyvenanti nežinioje, nes naujasis bendrovės savininkas nepageidauja susitikti su verslininkais. A.Petkūnienei iki šiol neaišku, kokiems tikslams kaunietis įsigijo visą „Klasanos” akcijų paketą.

Mato kitas perspektyvas

Kauno verslininko ketinimų neatskleidė ir „Klasanos” direktorius Rimantas Puidokas. Tačiau jis prasitarė, kad kaunietį tikriausiai atviliojo ne teritorijų priežiūros verslas, juolab kad jis – nepelningas. R.Puidoko žodžiais, iš sandėlius turinčių verslininkų kas mėnesį yra renkamas teritorijos priežiūros mokestis. Jo dydis – 27 centai už kvadratinį metrą. „Klasana” į valstybės biudžetą privalo sumokėti nemažai aplinkos apsaugos mokesčių. Be to, jie samdo bendrovę „Švaros diena”, kurios darbuotojai valo teritoriją bei išveža šiukšles. „Norint visiškai pakeisti kelių dangą, reikėtų milijoninių investicijų. Jų tikrai neturime. Duobes kol kas lopome. Žinoma, tai nėra efektyvu, tačiau vienam sezonui užtenka. Tačiau ir šiam tikslui pinigų lieka labai retai”, – dėstė R.Puidokas.

Jis teigė, jog kol kas naujasis akcininkas neprieštarauja, kad likusios lėšos būtų naudojamos gerinti kelių būklę. Tačiau nežinia, ar po metų verslininkas duos leidimą tokiai veiklai. R.Puidoko nuomone, A.Kazlovas „Klasanos” akcijas įsigijo ne tikėdamasis susikrauti turtus. Anot bendrovės direktoriaus, tikriausiai kaunietis mato čia geresnių perspektyvų.

Virginija Spurytė