Draudimo bendrovės „INGO Baltic” bankrotas, kurį jau oficialiai paskelbė teismas, buvo lyg perkūnas iš giedro dangaus.
Beveik 100 000 Lietuvos vairuotojų, apsidraudę šioje Rusijos kapitalo įmonėje, vieną rytą atsibudo ant ledo – nei pinigų, nei draudimo. Toliau dar įdomiau. Draudimo priežiūros komisija (DPK), kurios pareiga stebėti, kad tokių bankrotų nebūtų, po šio šoko teigė, jog nieko tokio neatsitiko, daugiau tokių įvykių nebebus ir komisija atsistatydinti nežada, nes dėl to gali būti dar blogiau. Net kai premjeras Algirdas Mykolas Brazauskas griežtai pareikalavo priežiūros komisijos pirmininko Edvino Vasilio-Vasiliausko atsistatydinimo, šis atsisakė tai padaryti. Speciali komisija DPK veiklą įvertino neigiamai, Vyriausybė, remdamasi šiomis išvadomis, kurios, beje, yra konfidencialios, E.Vasilį-Vasiliauską greičiausiai atleis iš pareigų.
Jau oficialiai paskelbta, kad pagrindinė bankroto priežastis – per maži įkainiai. Viskas. Kaltieji nustatyti. Istoriją galima pamiršti. Bet ar tikrai tokie skurdūs paaiškinimai gali tenkinti dešimtis tūkstančių Lietuvos vairuotojų, kuriuos valstybė įstatymu privertė apsidrausti, o štai dabar nė nemano atsiprašyti, bando atsipirkti mįslingais finansų ministro ar Draudikų biuro vadovo išvedžiojimais. „Ekstrai” pavyko pakalbinti vieną šios bendrovės vadovaujančių darbuotojų, kuris, susaistytas sutarčių, dėl suprantamų priežasčių panoro likti nežinomas ir kuris sutiko papasakoti apie užkulisinius šios istorijos žaidimus.
– Ar jums buvo netikėtas šis „INGO Baltic” bankrotas?
– Gal reikėtų pradėti nuo to, jog Lietuvos baudžiamajame kodekse iki šiol niekas dar nepanaikino straipsnio dėl tyčinio bankroto. Tad teiginiai, jog akcininkai paskelbė bankrotą, o teismas jį patvirtino, man mažų mažiausiai juokingi. O tai, kad bankrotas artėja ir jis neišvengiamas, tikrai nebuvo didelė paslaptis. Tik mįslė – kodėl jis buvo paskelbtas taip staigiai.
– Teigiate, kad šis „INGO Baltic” bankrotas buvo neatsitiktinis. Kodėl?
– Aš ne vienerius metus dirbu šioje bendrovėje, tad puikiai mačiau, kas vyksta viduje. Kartais situacija priminė puotą maro metu. Jei bendrovės vadovybė mato, kad kas nors negerai, kad finansinė padėtis tapo problemiška ir norėtų tą padėtį pagerinti, tai tikrai dideliais mastais neplėstų savo atstovybių kituose Lietuvos miestuose, nepirktų prabangių baldų, neįsigytų naujų automobilių. Dar būtų galima teigti, esą bendrovės vadovai nežinojo, ką daro jų pavaldiniai, tačiau juk ant jų stalo gulė ne viena vidaus audito išvada, kad pinigai tiesiog švaistomi. Tačiau į šias išvadas numota ranka.
– Tačiau Draudimo priežiūros komisija teigia ką kita: esą „INGO Baltic” į bankrotą įstūmė itin maži privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo įkainiai, nulemti didžiulės draudimo bendrovių konkurencijos privalomojo draudimo rinkoje…
– Kas jau kas, o kainos – tikrai ne pagrindinė priežastis. Nesunku patikrinti, jog dar šių metų pavasarį bendrovėje buvo galima apsidrausti už 250 litų. Kainos tik po to pradėjo mažėti.
– Tad jeigu bankrotas buvo galimai suplanuotas iš anksto, ar galėjo šito nepastebėti Draudimo priežiūros komisija, vadovaujama Edvino Vasilio-Vasiliausko?
– Aišku, kad ne. Jie juk visą tą laiką puikiai matė ir pinigų judėjimą, ir mūsų finansinius rezultatus. Jiems buvo žinomos ir audito išvados. Tad nematyti, kur ritasi „INGO Baltic”, galėjo tik aklas arba nenorintis tai matyti. Gal kas gali paaiškinti, kaip ir kodėl vienu „INGO Baltic” vadovų tapo buvęs draudimo kompanijos „Preventa” vadovas Bogdanas Jablonskis? Negi ant bankroto ribos balansavusios ir vėliau sėkmingai parduotos lenkams „Preventos” vadovo pasirodymas bendrovėje, kuri taip pat bankrutuoja, nekelia jokių klausimų?
Negi Draudimo priežiūros komisijai per tuos metus, kai gyvavo „INGO Baltic”, taip ir nekilo įtarimų, kodėl šioje bendrovėje pasitaikė tiek daug sukčiavimo atvejų, kai draudimo pinigai buvo išmokami labai mįslingomis aplinkybėmis.
Kodėl niekas taip ir nesusidomėjo, kodėl tas pats asmuo – Jonas Beržinskas – vadovauja iš karto dviem draudimo bendrovėms: „INGO Baltic” ir „Baltijos garantui”? Viena bankrutuoja, kita klesti, nors abi užsiima tuo pačiu. Ar ne keista?
– O kaip Rusijos draudimo kompanija „Ingosstrach” įsigijo kontrolinį, tuomet dar „Baltic garant”, akcijų paketą? Ir kodėl, rusai tapę didžiausiais akcininkais, nesiėmė jokių priemonių išvengti bankroto. Negi ir jie buvo suinteresuoti įmonės likvidavimu?
– „Ingosstrach” akcijų paketą įsigijo greičiausiai todėl, kad jie jau buvo įkėlę koją į „Baltic garant”, tad pasitaikius progai savo įtaką padidino. Nors, kiek žinau, šio paketo įsigijimu domėjosi ir lenkai, ir dar kelios Rusijos draudimo kompanijos.
O štai, kodėl „Ingosstrach” nesiėmė jokių priemonių išvengti bankroto, pirmiausia reikėtų klausti ne manęs, bet Valstybės saugumo departamento, kuris net nepasidomėjo, kokiais tikslais ši kompanija ateina į Lietuvą.
Kas vyksta „INGO Baltic” viduje, „Ingosstrach” puikiai žinojo – juos pasiekė keli laiškai iš Lietuvos, kuriuose buvo informuojama apie gresiančią katastrofą. „Ingosstrach” šefas A.Vagorskis taip pat buvo informuotas, kad jo atstovai Vilniuje ne itin domisi „INGO Baltic” veikla. Tačiau, keisčiausia, jokių priemonių imtasi nebuvo.
– Tai kam naudingas šis bankrotas? Ir ar jų dar bus?
– Į šį klausimą geriausiai galėtų atsakyti teisėtvarkos institucijos. Jei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba rimtai pasidomėtų „INGO Baltic” veikla, išlįstų labai daug įdomybių. Kol bankroto procedūra vyksta pagal principą „vsio zakono”, galima tik spėlioti, kad legalus bankrotas leido užmaskuoti visus pinigų plovimo atvejus. Neužmirškime, kas pagrindinis akcininkas.
Naudingas jis ir vairuotojų pinigus išvaisčiusiems ar pasisavinusiems darbuotojams. Be abejo, naudingas jis ir konkurentams. O tuo, kad tai ne paskutinis bankrotas, nė kiek neabejoju. Tik keista, kad pirmoji bankrutavo „INGO Baltic”, o ne kita bendrovė, turinti kur kas daugiau finansinių problemų.
P.S. Kai šis rašinys buvo paruoštas spaudai, sužinojome, jog „INGO Baltic” bankroto administratoriaus igaliotiniu paskirtas Juozas Dzekunskas, kurio žmona darbavosi toje pačioje bendrovėje…
Oficialiai „INGO Baltic” bankrotas atrodo taip:
Iš viso bankrotas palies per 90 tūkstančių „INGO Baltic” klientų, iš jų 73 tūkstančiams, apsidraudusiems civiline atsakomybe, draudimo sutartys po bankroto įsiteisėjimo nustos galioti ir teks ieškotis kitos draudimo kompanijos.
Iki šiol kitoje draudimo kompanijoje apsidraudė tik 10 procentų „INGO Baltic” klientų – vairuotojų.
Rugpjūčio 10 dieną dėl nepatenkinamos finansinės padėties „INGO Baltic” bankrotą inicijavusi Draudimo priežiūros komisija teismui pateikė duomenis, kad birželio 30 dieną „Ingo Baltic” turtas sudarė 26,6 milijono litų, o įsipareigojimai siekė 32,6 milijono litų. Ne visas bendrovės turtas buvo realus bei likvidus.
Šiuo metu Draudikų biuro, kuriam bendrovės moka po 4,5 procento pasirašytų įmokų sumos, garantiniame fonde yra apie 50 milijonų litų. „Pinigų Draudikų biurui tikrai pakanka – tvirtina šio biuro vadovas A.Križinauskas. – Jų yra tiek, kad galėtume prisiimti dar dviejų trijų tokių bankrotų žalą”.
Preliminariais duomenimis, šiuo metu yra apie 2000 nesureguliuotų „INGO Baltic” draudžiamųjų įvykių, kurių metu padaryta žala yra 6 milijonai litų ir ši suma gali augti. Du trečdalius šios sumos sudaro užsienyje padaryta žala.
Audrius Lingys,
Ekstra