Prasideda naujas politinis sezonas. Ko galima tikėtis, sakykim, iki Kalėdų?

Pagrindiniai dalykai aiškūs: 2006 metų biudžetas ir Darbo partijos ateitis. Tai labiausiai intriguojantys dalykai. Galima būtų prognozuoti, kad kitų metų biudžetas bus reikšminga galimybė Darbo partijai bandyti įrodyti, kad ji dar gyva ir ko nors verta. Todėl svarstant biudžetą galima tikėtis jos didelių ambicijų. Tai reiškia, kad koalicijai susitarti dėl biudžeto gali būti nelengva.

Šį sezoną, matyt, paaiškės ir Darbo partijos likimas. Neatmesčiau galimybės, kad Darbo partija pradės išsivaikščioti po kitas kairiąsias partijas. Gali būti, kad tai daryti paskatins pats Viktoras Uspaskichas, kuris yra pragmatikas, veiksmo žmogus, ir kažin ar norės ilgalaikės bankroto procedūros.

Valstybės gyvenime ko nors ypatingai naujo nenusimato. Premjeras savo naujausiu interviu „Lietuvos rytui” aiškiai parodė, kad permainos Lietuvai negresia. Savo interviu jis įvardijo, kad jo svarbiausieji tikslai – politinė ramybė bei stabilumas ir euro įvedimas. Abu dalykai yra svarbūs, tačiau kai premjeras savo darbotvarkę apriboja tik tokiais tikslais, tai opozicijai lieka nuogąstauti, kad Vyriausybės stabilumas virsta stagnacija. Valstybei reikalinga ne tik ramybė, bet ir gyvybė. Peržvelgus pastaruosius politinius metus tenka konstatuoti, kad labiausiai Lietuvos politiniam gyvenimui stinga ne tik ir ne tiek politinės ramybės, kiek politinės minties, naujų idėjų ir tikslų, kuriuos formuluotų pagrindinis Lietuvos, kaip ir kitų valstybių, politinio gyvenimo lokomotyvas – Vyriausybė. Mūsų Vyriausybė, jau kelintus metus vadovaujama A. M. Brazausko, nuo to sėkmingai „šalinasi”.

Klausantis premjero atrodo, kad Lietuvoje nėra tokių problemų, kaip, pvz., Lietuvos mažas patrauklumas užsienio kapitalo investicijoms, mažai išvystytas aukštųjų technologijų panaudojimas Lietuvos ūkyje, galų gale net ir tokie dalykai, apie kuriuos ne kartą kalbėjo Tėvynės sąjunga ir apie ką rašo pastarojo meto spauda, – žemas gimstamumas arba faktas, kad jau 30 proc. vaikų gimsta ne šeimoje. Nežinau, kas turėtų įvykti, kad šį sezoną premjeras imtų apie tai kalbėti. Ir ne tik kalbėti, bet ir ką nors daryti.

Kita vertus, reikia konstatuoti, kad politinę ramybę garantuoja ne kokie nors stebuklingi dalykai, ne užkalbėjimai, ne premjero viešai išsakomi pageidavimai, o politikos skaidrumas bei sąžiningumas ir aiškus politinių tikslų suvokimas ir įvardijimas. Taigi, jeigu premjerui tikrai rūpi politikos stabilumas, jis turi nustoti stengtis būti vien tik vyriausiuoju Lietuvos ūkio administratoriumi, ką jis visada stengėsi pabrėžti. Jis turi suvokti, kad jis atsako ir už tai, kad Lietuvos politinis gyvenimas darytųsi vakarietiškesnis. Kol to nesuvokia premjeras, kol tuo neužsiima Vyriausybė, stengdamasi likti nuošalyje nuo politinio gyvenimo permainų, tol premjero norai, kad politinis gyvenimas būtų stabilesnis, lieka tik norais.

Todėl opozicijai šį sezoną svarbiausias rūpestis, šalia to, apie ką kalba premjeras – biudžetas ir euro įvedimas – yra ir bus rūpestis, kaip įtraukti Vyriausybę į svarbiausių valstybės problemų svarstymą ir sprendimą. Per didelė prabanga manyti, kad valstybėje vienintelė problema – tai euro įvedimas. Tai, be abejo, svarbus dalykas, reikalausiantis nelengvų apsisprendimų valstybės finansinėje politikoje, tačiau tai nėra vienintelė problema. Norėtųsi, kad šis politinis sezonas, metams likus iki artimiausių rinkimų, būtų ne tik partinių pasistumdymų sezonas, bet ir svarbiausiųjų ilgalaikių valstybės problemų įvardijimo metas. Įvardyti reikia tam, kad apie tai būtų galima kalbėtis ir galų gale ieškoti sprendimų, kurie leistų suvokti svarbiausius valstybės gyvenimo tikslus ir kurie leistų Europos Sąjungos pinigus Lietuvoje panaudoti tų tikslų siekimui. Taigi šį sezoną laukia dar vienas svarbus darbas – tai susitarimas dėl naujos Nacionalinės strategijos, pagal kurią Lietuvoje bus naudojami ES pinigai 2007-2013 metais. Svarbu, kad tai būtų susitarimas, o ne vien tiktai biurokratų pasiektas sutarimas dėl dokumentų, kurių tikslų ir galimybių nesuvoks platesnė Lietuvos visuomenė. Būtų svarbu, kad šį politinį sezoną, rengdami naują Nacionalinę strategiją, mes gerai įvertintume jau sukauptą ES pinigų panaudojimo patirtį, ir ne tik procedūrų prasme, kaip tie pinigai Lietuvoje skirstomi, bet ir tikslų prasme.

Taigi, politinis sezonas nebus kuo nors ypatingas, tačiau jis galėtų būti turiningesnis, negu buvo iki šiol šio Seimo politiniai sezonai, bet ar jis tokiu taps, šiandien sunku spėti. Norėtųsi palinkėti, kad jis tokiu būtų.

Andrius Kubilius,

opozicijos lyderis