Ar tikėjotės sulaukti šio pasiūlymo?
Ne. Prodiuserio Justino Milušausko skambutis man buvo netikėtas. Tačiau užteko vienos paros apmąstyti, kad suprasčiau, jog šio darbo noriu. Knieti išbandyti jėgas televizijoje, kuri irgi yra šou verslas.
Ar apie televizijos darbą kada nors pasvajodavai?
Kaip ir visi. Tačiau jokių ketinimų ar planų kūrimo niekada nebuvo.
Darbas televizijoje reikalauja didelės atsakomybės. Šis mano naujas žingsnis – tarsi iššūkis. Manau, žiūrovams bus įdomu stebėti, kaip aš bendrausiu ir dirbsiu prieš kameras. Gal tokiu būdu net mano klausytojų ratas išsiplės, – šypsosi.
Paminėjai iššūkius. Patinka juos priimti?
Labai.
Koks buvo paskutinis?
Dalyvavau „dragų” lenktynėse. Manau, kad man neblogai sekėsi. Aplenkdama vyrus, laimėjau garbingą sidabro medalį. Varžybos reikalavo įtemptų treniruočių, turėjau pasisemti žinių mechanikos srityje. Nebuvau nusiteikusi tik dalyvauti. Norėjau laimėti. Tai tikriausiai mane ir įkvėpė bei leido geriau pasiruošti varžyboms. Tiksliai žinojau, ko noriu.
Tikiuosi, panašiai bus ir televizijoje – stengsiuos ir pasieksiu kuo geresnių rezultatų.
Dirbant du darbus, vienas jų visada kenčia. Ar neapleisi muzikos?
Jūsų žodžiuose yra tiesos. Tai spėjau pajausti net savo kailiu, kai visą dieną reikėjo paaukoti fotosesijai. Bet noriu atkreipti dėmesį, kad darbas televizijoje irgi yra kūrybinis. „Gelbėtojams” leidžiama atsiskleisti, parodyti save.
Nemanau, kad apleisiu dainavimą. Man tik šiuo metu labai įtemptas laikotarpis – ant nosies albumo leidyba, naujas darbas, naujos pažintys.
Ar anksčiau „TV pagalbą” žiūrėdavai?
Jei atvirai, niekada nebuvau šios laidos gerbėja. Apskritai mažai žiūriu TV.
Pradėjusi dirbti televizijoje, gal ilgiau laiko praleisi prie ekrano?
Tikrai žinau, jog žiūrėsiu ir analizuosiu – kas gerai, kas blogai – kiekvieną savo laidą. Noriu tobulėti. „TV pagalbą” kaskart stebėsime su močiute. Ji – didžiausia mano gerbėja.
Laida „TV pagalba” dažnai kritikuojama. Tai liudija ir atsiliepimai interneto portaluose. Ar nemanai, kad darbas šioje laidoje gali pakenkti tavo, kaip dainininkės, įvaizdžiui?
Nesutinku. Internete apie bet kokią laidą būna mažai gerų atsiliepimų. Žmonės pikti ir pavydūs. Į tokius komentarus nekreipiu dėmesio – jų neskaitau. Tikra nesąmonė.
O kieno žodis – tau autoritetinga nuomonė ar patarimas?
Man veiksminga yra žmonių, su kuriais kartu dirbu, nuomonė – režisierių, prodiuserių. Jie savo srities profesionalai, žinantys, kaip viską tinkamai daryti. Iš jų pastebėjimų bei pamokymų galima daug ko išmokti. Nežinau, gal labai savimi pasitikiu, bet esu tikra, jog darbas „TV pagalboje” man seksis. Tikėjimas savimi – mano varomoji jėga.
„Gelbėtojai”, prieš pradėdami darbą, sako, jog mokosi pirmosios pagalbos ir psichologijos pagrindų. Tai tiesa ar tik reklaminis triukas?
Kodėl reklaminis triukas? Žinoma, kad mes mokomės. Antra vertus, mokausi Vilniaus konservatorijoje, kur studijuoju kultūros vadybą. Lankau intensyvias psichologijos paskaitas, o iš egzaminų gaunu aukščiausius įvertinimus. Nemanau, kad man trūks psichologinių žinių.
Žinoma, kiekvienas išvažiavimas pas žmones – individualus atvejis. Gali prireikti įvairių žinių.
O gyvenimiškosios patirties užteks gvildenant vyresnio amžiaus žmonių problemas?
Galima galvoti įvairiai. „TV pagalba” niekada nevažiuoja nepasiruošusi. Didelė žmonių, kurių ekrane žiūrovai nemato, grupė dirba prie vieno įvykio.
Manau, jog gyvenimiškosios patirties man netrūks – mano gyvenime yra buvę visko. Manau, kad susitvarkysiu su savo darbo užduotimi. Esu savarankiškas ir aktyvus žmogus.
Ar galėtum paminėti bent vieną skaudų savo gyvenimo patyrimą?
Kurį laiką nedainavau, nes išsiskyriau su vadybininku. Su juo dirbau nuo pat pradžių ir jis tvarkė visus reikalus. Buvo sunku. Po išsiskyrimo net suabejojau, ar noriu dar dainuoti, ar man to reikia. Bet vieną dieną supratau – taip, man to reikia. Pradėjau tvarkytis pati. Visai neblogai sekasi, – šypteli.
Kaip tau kolega Gediminas?
Jis aukštesnis ir stambesnis už mane, – juokiasi. – Jį ir anksčiau pažinojau. Šaunus žmogus. Manau, kad darbas kartu eis sklandžiai.
Auksė Bogužaitė