Daugeliui Lietuvos politikų internetas vis dar yra neatrasta žemė
Pastaraisiais metais internetas šalyje sparčiai išpopuliarėjo ir tapo pasiekiamas dideliai daliai gyventojų, tačiau tik nedidelė grupė politikų išnaudoja šios palyginti naujos ir pigios komunikacijos rūšies galimybes, kad pasiektų savo rinkėjų protus ir širdis. Tuo tarpu Vakarų valstybėse reikėtų pasistengti ieškant garsesnio politiko, neturinčio savo interneto tribūnos.
Opozicijos atstovai aktyvesni
„Kauno dienai” pavyko aptikti vos tris dešimtis Lietuvos Seimo, Vyriausybės ir mūsų šalies atstovų Europos parlamente asmeninių interneto svetainių. Ir nors veržlusis internetas kasdien apima vis daugiau mūsų gyvenimo sričių, keturi iš penkių politikų iš išvardytų institucijų neskuba lipti į šį ekspresą.
Tiesa, daugelis partijų – tiek didžiųjų, tiek ir marginalinių – jau seniai yra sukūrusios savo interneto svetaines, kuriose propaguoja savo idėjas ar giriasi nuveiktais darbais, tačiau daugelis tokių svetainių yra nuasmenintos ir šaltos, pristatančios ne atskirus politikus, o jų sambūrį.
Kas kita – asmeninė vieno ar kito politiko svetainė, kurioje jis prisistato kaip asmenybė, toks pat žmogus kaip ir tie, kurių valia jis atsiduria valdžioje. Tiesa, lygybės ženklo tarp individualiai į interneto platybes pasiryžusių išeiti politikų svetainių dėti irgi negalima – vienos jų yra dinamiškos, nuolat atnaujinamos aktualia informacija ir išties naudingos tiek politikui, tiek ir jo rinkėjams, kadangi padeda interaktyviais būdais užmegzti tarpusavio ryšį.
Bene aktyviausiai iš visų politinių partijų interneto teikiamas galimybes kurti savo įvaizdį ir prisistatyti visuomenei išnaudoja liberalcentristai. Nuo jų pagal aktyvumą atsilieka konservatoriai. Tuo tarpu internete galime rasti vos kelias valdančiosios daugumos partijų atstovų svetaines, nors proporcingai jų turėtų būti daug daugiau nei opozicinių dešiniųjų partijų narių svetainių.
Proga pasiskųsti merui
Jaunatviško, veržlaus ir dinamiško politiko įvaizdį kuriantis Vilniaus miesto meras ir liberalcentristų lyderis Artūras Zuokas saviraiškai ir prisistatymui internete pasirinko neseniai virtualiame pasaulyje išpopuliarėjusią vadinamojo internetinio dienoraščio („weblog” arba tiesiog „blog”) formą.
Tokie dienoraščiai paprastai nėra įmantrūs savo forma, tačiau savo prigimtimi jie yra dinamiški ir nuolat besikeičiantys – autoriai juos gana dažnai, paprastai kasdien, atnaujina papildydami nauja informacija. Dėl nesudėtingos svetainės struktūros informaciją joje tvarkyti gali pats svetainės savininkas, net jeigu jis ir nėra interneto technologijų specialistas.
A.Zuoko svetainės www.zuokas.lt bendraautoriumi gali būti ne tik pats jos savininkas, bet ir kiekvienas į ją užsukęs interneto naršytojas. Sostinės meras paprastai kiekvieną dieną padaro pirmąjį įrašą, o vėliau skaitytojai jį komentuoja. Tačiau dažnai per dieną pokalbio tema pasikeičia daugybę kartų. Neretai skaitytojai, pasinaudoję proga nors ir ne akivaizdžiai, tačiau tiesiogiai pabendrauti su meru, ima skųstis jam gyvenimo sunkumais, miesto valdininkų savivale ar pastebėtomis negerovėmis Vilniuje.
A.Zuokas per dieną ne vieną kartą apsilanko savo svetainėje ir atsako į jam užduodamus klausimus. Suprantama, kad Vilniaus meras neišvengia ir daugybės klausimų dėl su juo susijusių skandalų ar net skaitytojų neapykantos protrūkių. Tačiau pats A.Zuokas tvirtina, kad jam tenka ištrinti tik menką dalį skaitytojų pasisakymų.
Reportažai iš džiunglių
„Suprantama, kad komentarai, kuriuose yra necenzūrinių žodžių, arba tie, kurie, tarkime, skatina rasinę neapykantą, yra automatiškai blokuojami. O šiaip turiu pasidžiaugti, kad diskusijų dalyviai, kurie lankosi mano tinklalapyje, yra tikrai aukšto lygio, palyginti su kai kuriomis kitomis diskusijų svetainėmis. Be abejo, yra visokių komentarų ir vertinimų. Ir neigiamų, ir labai kategoriškai neigiamų, ir gerų. Reikėtų psichologiškai suprasti, kad žmonės, kurie turi neigiamą nuomonę, ją išreiškia žymiai aktyviau ir agresyviau”, – tvirtina A.Zuokas.
Pasak Vilniaus mero, diskusijos svetainėje jam padeda „testuoti arba suprasti” savo paties mąstymą ir įvairių procesų vertinimą. Kaip vieną iš pagrindinių svetainės teigiamų bruožų A.Zuokas pabrėžė galimybę tiesiogiai bendrauti su žmonėmis. Pasak svetainės savininko, nuo birželio, kuomet atsidarė ši svetainė, joje jau apsilankė per 40 tūkst. skaitytojų.
Didelio populiarumo neseniai sulaukė kito liberalcentristo, Seimo nario Gintauto Babravičiaus interneto svetainė www.babravicius.lt, kurioje buvo operatyviai pateikiama informacija ir nuotraukos apie Pietų Amerikoje vykusią lietuvių ekspediciją.
Ši ekspedicija, kurios vadovu buvo parlamentaras bei „Klajūnų klubo” prezidentas G.Babravičius, Bolivijoje ir Peru per Amazonės džiungles žygiavo žymaus lietuvių keliautojo, žurnalisto ir visuomenės veikėjo Mato Šalčiaus pėdomis. G.Babravičius savo svetainėje, greta informacijos apie savo kaip Seimo nario darbą, pateikia ir daugiau pasakojimų iš ankstesnių kelionių.
Premjero svetainė rekonstruojama
Naujosios sąjungos lyderio ir Seimo Pirmininko Artūro Paulausko asmeninė svetainė www.paulauskas.lt pasižymi įmantriu, bet gana skoningu dizainu. Joje išnaudotos interneto animacijos galimybės, gausu informacijos apie parlamento vadovą, jo biografiją, darbus, politinius tikslus. Tiesa, šiuo metu svetainėje nėra jokios naujos informacijos – greičiausiai dėl to, kad jos savininkas tik neseniai grįžo iš atostogų.
Krenta į akis ir vienas sėkmės nesulaukęs sumanymas. Svetainėje siūloma nemokama teisininko išsilavinimą turinčio ir generaliniu prokuroru bei advokatu anksčiau dirbusio A.Paulausko teisinė konsultacija. Tačiau tam tikslui sukurtas interneto forumas negali pasigirti nei lankytojų, nei žinučių gausa.
Norintieji aplankyti premjero Algirdo Brazausko asmeninę svetainę www.brazauskas.lt, šiuo metu turės nusivilti. Joje jau visą mėnesį matomas tik baltas lapas su užrašu „Puslapis rekonstruojamas. Apsilankykite vėliau!” Po kelių sekundžių automatiškai pradeda krautis Socialdemokratų partijos interneto svetainė
Interneto naršyklėje surinkę adresą www.adamkus.lt, pateksime į svetainę, kuri randama ir adresu www.president.lt. Tai yra oficiali Lietuvos Prezidento svetainė, kurioje, tiesa, yra ir šiek tiek informacijos apie šalies vadovo laisvalaikį bei šeimą. Tačiau ir šie svetainės skyreliai dvelkia oficialumu.
Griebs jautį už ragų
Kaip jau minėjome, ne vienas Lietuvos politikas internetą prisimena tik tuomet, kai rengiasi rinkimams. Tuomet skubiai sukuriamos kandidatų svetainės, kurios kartais paliekamos likimo valiai dar rinkimams nesibaigus.
Štai buvusio Kauno miesto mero ir dabartinio parlamento nario liberalcentristo Eriko Tamašausko svetainė www.erikas.lt paskutinį kartą atnaujinta buvo 2004 metų rugsėjį. Panašus likimas ištiko ir jaunojo socialdemokrato Algirdo Paleckio svetainę paleckis.lsdp.lt. Iš paskutinių atnaujinimų, darytų praėjusių metų lapkritį, galima spręsti, kad jau į Seimą išrinktas A.Paleckis ketino šią svetainę nuolat pildyti savo mintimis, tačiau greitai atsisakė šios idėjos.
Pasak parlamentaro, ši svetainė buvo įkurta dar 2003 metų gegužę, prieš papildomus rinkimus Antakalnio apygardoje, kurioje jis kandidatavo į Seimą. Svetainė buvusi interaktyvi, politikas stengėsi atsakyti į visus skaitytojų klausimus, tačiau po rinkimų, kurie sužlugo dėl per menko rinkėjų aktyvumo, šis projektas buvo laikinai sustabdytas.
A.Paleckis svetainės veiklą atnaujino po pergalės rinkimuose praėjusių metų spalį. Deja, anot parlamentaro, buvo susidurta su techninėmis problemomis, kurioms išspręsti pritrūko jėgų. Tad svetainės veikla ir vėl buvo pristabdyta.
„Tačiau šį rudenį esu nusiteikęs griebti jautį už ragų ir svetainę atgaivinti. Interneto svetainė Seimo nariui yra reikalinga. Tai nėra vien tik mados reikalas. Internetas turi daugiau interaktyvumo, palyginti su kita žiniasklaida, svetainėse galima spausdinti savo dienoraščius, bendrauti ir palaikyti ryšį su žmonėmis”, – teigia A.Paleckis.
Praėjusį mėnesį „Kauno diena” rašė, kad dabartinės žemės ūkio ministrės bendražygiai per pernai vykusius Prezidento rinkimus buvo sukūrę dvi interneto svetaines, kuriose buvo agituojama už Kazimiros Prunskienės kandidatūrą. Abi šios svetainės po rinkimų buvo pamirštos, o viena jų – pretenzingu adresu www.prezidente.lt – ilgainiui tapo keiksmų mėgėjų ir blevyzgotojų susirinkimo vieta.
Šioje svetainėje buvo apstu pasisakymų, besišaipančių iš K.Prunskienės politinės veiklos, jos neseniai gauto titulo Rusijoje, primenama tariamos KGB agentės „Šatrijos” istorija. Tik po to, kai apie tai pranešė „Kauno diena”, tai yra praėjus daugiau nei metams po rinkimų, svetainė buvo panaikinta. Tačiau kita svetainė, www.prunskiene.lt, kuri paskutinį kartą buvo papildyta prieš metus, egzistuoja ir toliau. Ji ir dabar pristatoma kaip asmeninė politikės svetainė.
Sukaupė tik posėdžių stenogramas
Daugiau nei dešimt parlamentarų pasinaudojo jiems suteikta galimybe savo internetines kerteles susikurti Seimo tarnybinėje stotyje. Tačiau jos yra neišvaizdžios, o daugelis – ir gana formalios. Dar vienas trūkumas – jų internetiniai adresai yra neįsimenami, tad jas pasiekti galima tik spaudant vieną po kitos kelias nuorodas pagrindiniame Seimo interneto svetainės puslapyje. Pavyzdžiui, konservatorius Saulius Pečeliūnas adresu http://www3.lrs.lt/pls/inter/w3_viewer.ViewTheme?p_int_tv_id=3430&p_kalb_id=1 yra sukaupęs tik Seimo plenarinių posėdžių, kuriuose jis pasisakė, stenogramas.
Kiti parlamentarai, kaip pavyzdžiui, konservatorius Egidijus Vareikis, analogiškoje svetainėje dar siūlo susipažinti su jo pateiktais teisės aktų projektais ar kalbomis spaudos konferencijose. Toliau pažengė liberalcentristas Raimundas Palaitis, sugebėjęs ir svetainę Seimo tarnybinėje stotyje paversti „žmoniškesne”. Joje jau yra fotografijų, iliustruota biografija, o svetainės išvaizda skiriasi nuo bendro šalto ir oficialaus Seimo interneto svetainės dizaino.
Savo svetainę Seimo tarnybinėje stotyje yra įkūręs ir europarlamentaras konservatorius Vytautas Landsbergis. Ją galima pasiekti paprastu adresu www.landsbergis.lt. Ši svetainė taip pat yra individualios išvaizdos. Joje pristatoma V.Landsbergio politinė ir kultūrinė veikla, išleistos knygos.
Savo asmenines svetaines iš viso yra įkūrę 9 iš 13 Lietuvai atstovaujančių europarlamentarų. Daugelis jų yra sukurtos tikrų šio darbo profesionalų ir stebina sukauptos informacijos gausa. Nepavyko rasti tik Darbo partijos atstovų Danutės Budreikaitės ir Arūno Degučio, Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos atstovo Gintaro Didžioko ir liberaldemokratų atstovo Rolando Pavilionio interneto svetainių.
Arūnas Ivaškevičius
butu smagu paskaityneti europarlamentaru interneto svetaines..