Valdžia tveriasi slaptumo mūrais

Laisvos ir neužstatytos žemės, kurią visą privaloma grąžinti savininkams, paieškos patikėtos valdininkų vaizduotei

Keičianti dar 2003 m. priimtą Kauno miesto bendrąjį planą, Savivaldybė linkusi nutylėti apie laisvą ir neužstatytą žemę, kurią po Konstitucinio Teismo išaiškinimo privalu grąžinti visą. Urbanistikos skyriaus vedėjo Nerijaus Valatkevičiaus teigimu, teisės aktai neaiškiai apibrėžia sąvoką „laisva ir neužstatyta žemė”, o 2005 m. sausio 20 d. išleisti aplinkos ir žemės ūkio ministrų įsakymai dėl žemės naudojimo būdų ir pobūdžių įnešė daugiau painiavos, o ne aiškumo.

Žemės visiems neužteks

Kaune žemės grąžinimo procesas, atrodo, stringa ir dėl valdininkų kaltės. 1990-1991 m., kai buvo pradėta žemės reforma, gauta 35 tūkst. prašymų atkurti nuosavybės teises į žemę visoje Lietuvoje, iš jų 15 tūkst. – Kaune. 2000-2001 m. buvo likę patenkinti apie 3 tūkst. prašymų atkurti nuosavybės teises į sklypus Kaune, tačiau 2002 m., po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, jau privaloma atkurti nuosavybę į visą laisvą ir neužstatytą žemę.

Šiuo metu visiškai atsiskaityta su maždaug 2800 savininkų (maždaug 25 proc.). Pasak Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo Petro Sabeckio, dar lieka neatsiskaityta su maždaug 6000 pretendentų. „Savivaldybė mus informavo, kad laisvos ir neužstatytos žemės Kaune užteks tik maždaug 1500 žmonių”, – teigė P.Sabeckis.

Bet būtent tokios žemės paieškos kol kas kelia didžiausių abejonių, nes Savivaldybė visuomenės reguliariai neinformuoja, kiek laisvos ir neužstatytos žemės yra.

Pateikia neapibrėžtus duomenis

Rugpjūčio 11 d. Savivaldybė paskelbė, kad Kaune planuoja pakeisti 61 įvairios paskirties teritorijų naudojimo paskirtį ir būdą. Sąraše tikslūs sklypų adresai nurodyti tik kai kur, o kitur jie pavadinti tiesiog „teritorijomis”. Jų plotai nuo 1 iki 3 hektarų.

„Kauno diena” pasidomėjo atsitiktinai pasirinktomis „teritorijomis” ir pabandė išsiaiškinti, kodėl reikia keisti jų paskirtį. Pavyzdžiui, Karo ligoninės, Kaunakiemio ir Šiaulių gatvėse nurodyta teritorija sudaro 3 ha plotą. Savivaldybės įmonės „Kauno plano” pateikta informacija visuomenei apsiriboja žemės paskirtimi, naudojimo būdu (pobūdžiu) bei pasiūlymu žemę naudoti komerciniams objektams ir gyvenamiesiems namams statyti. Šios Kauno centre esančios teritorijos, primenančios trikampį, duomenys pateikti neapibrėžtai, be sklypų tikslių adresų ir jų priklausomybės.

Užduotį pateikė Savivaldybė

„Teritorija” pavadintas ir 2,5 ha sklypas Kauno pakraštyje prie Kleboniškio miško, tarp Viešios, Kleboniškio gatvių ir vandenvietės ribos. Šio sklypo atsisakė vandenvietės įmonė, todėl žemės naudojimo paskirties pakeitimą inicijavo Savivaldybės Urbanistikos skyrius. Žemę siūloma naudoti mažaaukščiams gyvenamiesiems namams statyti. Pustrečio hektaro sklypą Savivaldybė greičiausiai perduos Kauno apskrities viršininko administracijai, kuri tęs žemės grąžinimą. Tačiau tokio sprendimo kol kas nėra ir neaišku, ar iš tikrųjų tas didžiulis sklypas bus paskirtas atsiskaityti su buvusiais žemės savininkais.

Kalbėdami apie Kaunakiemio g. sklypą „Kauno plano” specialistai teigė nemaną, kad miesto centrą puošia sodybos, todėl kur kas geriau, jei jų vietoje iškiltų komercinės paskirties objektai. Tačiau, paklausti, ar teisinga negrąžinti savininkams žemės, jei jos yra laisvos Kaunakiemio g. sklype, „Kauno plano” darbuotojai pasiūlė kreiptis į Urbanistikos skyrių ir Centro seniūnijos architektus, nes būtent „jie įmonei pateikė užduotis”.

Nerado laisvų plotų

Centro seniūnijos architektas Stasys Pūtvis tikino, kad laisvos ir neužstatytos žemės Kaunakiemio g. sklype nėra, bet pripažino, jog „vienur sklypai suformuoti ir turi savininkus, o kitur jie priklauso valstybei”. S.Pūtvio įsitikinimu, su žemės grąžinimu pakeitimai Bendrajame plane visiškai nesusiję. „Mes neatradome plotų, kurie būtų nenaudojami”, – sakė S.Pūtvis.

Tačiau „Kauno dienai” pavyko gauti Kaunakiemio g. sklypo detalųjį žemėlapį, iš kurio matyti, kad prie kai kurių statinių žemės sklypai suformuoti, o kai kur matyti tuščios erdvės. Teritorijoje įsikūrusios apie 50 įmonių, pastatyta keliolika privačių gyvenamųjų namų.

„Čia yra laisvos žemės po 5-10 arų”, – informaciją mūsų gautame žemėlapyje „Kauno dienai” pakomentavo šaltinis „Registrų centro” Kauno filiale. Jis įsitikinęs, jog, pakeitus žemės naudojimo paskirtį, Savivaldybė galės suformuoti sklypus ten, kur jų nėra. „Savivaldybė nuspręs, ar žemę valstybė turėtų išpirkti, ar ji yra laisva ir neužstatyta, – sakė šaltinis. – Bet nėra jokių garantijų, kad tušti plotai bus grąžinti į juos pretenduojantiems žmonėms”. Apie laisvus plotus užsiminus S.Pūtviui, šis atsakė: „Bet sklypai dar nesuformuoti”. Dalis sklypų Kaunakiemio ir Šiaulių gatvių teritorijoje yra visiškai neįregistruoti „Registrų centre”.

Sąvoka laisvai interpretuojama

Pasak Urbanistikos skyriaus vedėjo Nerijaus Valatkevičiaus, dėl teritorijos prie Kaunakiemio gatvės naudojimo būdo pakeitimo į Savivaldybę kreipėsi „Sanito” bendrovė. „Ji paprašė pakeisti žemės naudojimo būdą iš gamybinės-pramoninės veiklos į gyvenamųjų namų ir komercinio užstatymo būdą”, – paaiškino N.Valatkevičius, kuris Bendrojo plano pakeitimų nesieja su žemės grąžinimu. „Bendrąjame plane sprendžiama, ką vienoje ar kitoje vietoje galima vystyti, pavyzdžiui, pramonę, gyvenamąją statybą”, – sakė jis.

Paklaustas, kodėl prie Kaunakiemio gatvės plane nesuformuoti sklypai ir ar jų nederėtų laikyti laisva ir neužstatyta žeme, N.Valatkevičius perklausė: „O kas yra laisva ir neužstatyta žemė?” Vyriausybė, pasak N.Valatkevičiaus, tiksliai neišaiškino, kokią žemę reikėtų laikyti laisva ir neužstatyta. „Ar laisva žeme galėtume vadinti sklypą, ant kurio nėra pastato, bet po žeme paklotos magistralės?” – klausė N.Valatkevičius.

Jis pripažino, jog suformavusi sklypus būtent Savivaldybė spręs, ar reikia valstybei išpirkti žemę, ar ją reikėtų grąžinti savininkams. Pasak Urbanistikos skyriaus vedėjo, valstybės išperkama žemė yra miesto gatvės, keliai, miškai.

Spręs politikai

Vyriausybės atstovė Kauno apskrityje Rasa Noreikienė taip pat akcentuoja, jog lemiamą sprendimą priima miesto Tarybos politikai. Jos teigimu, mažesnėse savivaldybėse tai padaryti yra lengviau. Pavyzdžiui, Birštono savivaldybė, planuodama kurorto plėtrą ir žinodama, kad žemė yra laisva ir neužstatyta, nusprendė jos negrąžinti buvusiems savininkams. Nepatenkinti tokiu sprendimu žmonės kreipėsi į teismus, bet net Aukščiausiasis Teismas Birštono savivaldybę pripažino teisia.

Tačiau teisės aktuose R.Noreikienė pasigenda aiškumo, o per Bendrojo plano pakeitimus Savivaldybė neretai taiko dvejopus standartus verslininkams.

„Vienoms firmoms prie sandėlių ir kitų menkaverčių statinių suformuojami dideli sklypai, o kitoms leidžiama turėti tik vieną metrą žemės ties statiniu”, – sakė R.Noreikienė.

R.Noreikienė tikina, jog Vyriausybė turėtų aiškiau apibrėžti, kas yra laisva ir neužstatyta žemė, kad valdininkai negalėtų interpretuoti sprendimų.

Tenkina verslo grupių interesus

„Neskaidriems sprendimams priimti egzistuoja mechanizmas, – įsitikinusi R.Noreikienė. – Neretai verslininkai išsinuomoja teritoriją prie senų ir menkaverčių sandėlių, kurių paskirtis gamybinė arba kitokia”. Pasak jos, vėliau Savivaldybė kažkodėl keičia Bendrąjį planą ir pramoninę žemę paverčia gyvenamosiomis teritorijomis. „Tada verslininkai nugriauna įsigytus statinius ir stato gyvenamuosius namus”.

N.Valatkevičius nesitiki, jog Taryba pritars visoms šešioms dešimtims rugpjūčio 11-ąją pasiūlytų teritorijų naudojimo būdų pakeitimams. „Tai priklausys nuo Tarybos ir nuo visuomenės, todėl pakeitimai bus galbūt tik 40 arba 50 teritorijų”, – sakė N.Valatkevičius. Jis taip pat akcentuoja, jog nemažai painiavos įnešė 2005 m. sausio 20 d. aplinkos ir žemės ūkio ministrų įsakymai, kuriais buvo patvirtinti žemės naudojimo būdų ir sklypų naudojimo pobūdžių sąrašai.

„Pavyzdžiui, Aplinkos ministerija nepadėjo lygybės ženklo tarp anksčiau gyvenamosioms teritorijoms taikytų trijų ir dabar taikomų dviejų sklypų naudojimo pobūdžių, – sakė N.Valatkevičius. – Iš „Registrų centro” žmonės pas mus ateina su sodybinio užstatymo pažymomis, o teisės aktuose tokių jau nelikę. Viskas susipainiojo. Įsivaizduokite, kiek valstybei kainuos tik vieno pobūdžio pakeitimas, nes ir „Registrų centrui” reikės viską perregistruoti”. Ministrų įsakymuose minima keliasdešimt sklypų naudojimo būdų ir pobūdžių pakeitimai.

Gediminas Stanišauskas