Vilniuje kuriamas didžiausias Baltijos valstybėse dienos centras žmonėms, turintiems senatvės psichikos sutrikimų arba sergantiems Alzhaimerio liga. Per pusantrų metų (iki 2007 m.) gavus daugiau nei 1 mln. Lt Europos Sąjungos Struktūrinių fondų paramą, Vilniaus miesto savivaldybės Fabijoniškių pensione bus įrengtas specialus dienos centras, kuriame prižiūrimi specialistų laiką galės leisti apie 30 vyresniųjų.
„Poreikis tokiam dienos centrui yra itin didelis. Vien sostinėje yra apie 10 – 20 tūkst. žmonių, kuriems tokio centro paslaugos yra reikalingos”, – pasakoja Fabijoniškių pensiono, kuriame ir bus įkurtas pirmasis dienos centras vyresniems žmonėms turintiems senatvės psichikos sutrikimų, direktorė Vilė Suveizdytė.
Iki šiol vyresnio amžiaus žmonės, sergantys Alzhaimerio liga arba turintys senatvės psichikos sutrikimų dažniausiai buvo prižiūrimi namuose arba psichoneurologiniuose pensionatuose. Norint patekti į pastaruosius eilėse laukti tenka kelerius metus, o prižiūrint sergantįjį namuose bent vienam šeimos nariui tenka atsisakyti galimybės dirbti, mat sergančiajam reikalinga nuolatinė priežiūra. Atidarius centrą bent 30 asmenų galės sugrįžti į darbo rinką, nes jų artimuosius už 200 Lt mokestį per mėnesį visą dieną nuo 7 iki 18 val. prižiūrės dienos centro specialistai.
Anot Rasos Laiconienės, Vilniaus miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotojos, centras su 30 vietų yra didelis.
„Palyginkime, Estijoje tokio dienos centro nėra, Rygoje, kuri yra pusantro karto didesnė už Vilnių, yra vienas centras, kuriame gali būti prižiūrimi apie 13 žmonių. Taigi Vilniaus dienos centras yra visai nebloga pradžia”, – sako R. Laiconienė.
Socialinių paslaugų inovacija
Stengiantis spręsti asmenų, turinčių senatvės psichikos sutrikimų, globos ir priežiūros problemą Vakarų Europoje, JAV jau kelis dešimtmečius specializuotas paslaugas teikia dienos centrai. R. Laiconienė pabrėžia, kad Fabijoniškių pensiono dienos centras Lietuvoje yra analogų šalyje neturinti socialinių paslaugų inovacija. Ja siekiama ne tik didinti socialinių paslaugų įvairovę, bet ir gerinti jų kokybę, didinti bendruomenės gebėjimus rūpintis savo nariais.
„Ligoninėse dienas leidžiantys senatvės psichikos sutrikimų turintys vyresnieji negali bendrauti su panašiais žmonėmis, todėl jų socialinė atskirtis didėja. Tuo tarpu dienos centre, kuris bus tarsi vaikų darželis vyresnio amžiaus žmonėms, jie kaip tik bus aktyviai įtraukiami į veiklą, bendravimą. Tai žymiai pagerins jų gyvenimo kokybę, leis geriau prisitaikyti prie aplinkos”, – dienos centro privalumus vardija V. Suveizdytė.
Idėja tokią instituciją atidaryti Lietuvoje kilo dar 1991 m., kai tik buvo įkurtas Fabijoniškių pensionas, tačiau galimybė projektą įgyvendinti atsirado tik tada, kai gauta ES regioninės plėtros fondo parama, o Vilniaus miesto savivaldybė galimybių studijai skyrė 23,6 tūkst. Lt.
Iki 2007 m. už gautas lėšas Fabijoniškių pensione bus pristatytas ir įrengtas papildomas aukštas, nupirktas automobilis, kuriuo dienos centro darbuotojai ryte paims senelius iš namų, o vakare parveš atgal. Be to, centre bus įdarbinti 10 specialistų, tarp kurių bus ir psichologas arba psichoterapeutas, dirbsiantis ne tik su centro pacientais, bet ir su jų šeimos nariais; grupių vadovai, atsakingi už pacientų užsiėmimus, fizioterapiją; slaugytojai. Ilgainiui ketinama į veiklą įtraukti ir savanorių, kurie padėtų centro specialistams. Be to, taip į senų žmonių globą būtų įtraukiama dar daugiau bendruomenės narių.
Ligonio priežiūra namuose – alinanti užduotis
Anot V. Suveizdytės, senatvės psichikos sutrikimai greičiau ne ligonio, o artimųjų bėda, nes būtent jiems tenka visa slaugymo našta.
„Iki šiol sergantieji dažniausia buvo slaugomi namuose. Sergantiems Alzhaimerio liga žmonėms silpnėja atmintis, ilgainiui jie nebetenka net pagrindinių įgūdžių – pavalgyti, apsirengti, nusiprausti. Todėl ligoniams reikalinga ne tik nuolatinė priežiūra, bet ir medicininė pagalba. O tai labai didelis ne tik fizinis, bet ir psichologinis krūvis ligonio artimiesiems”, – pasakoja pensiono direktorė.
Pagal pernai atliktą tarptautinį tyrimą, kurio metu buvo apklausta daugiau nei 1200 žmonių iš 6 Europos valstybių (Prancūzija, Vokietija, Italija, Ispanija, Lenkija ir Jungtinės Karalystės), net 94 % besirūpinantys sergančiu šeimos nariu sakė, kad liga pakeitė visą gyvenimą, 89 % minėjo, kad ligonio priežiūra sekina, o 66 % apklaustųjų teigė, jog tokio ligonio nuolatinė priežiūra ir kontrolė yra bukinantis, dvasiškai alinantis darbas. Slaugantieji artimuosius turi pertvarkyti visus namus, riboti savo socialinį gyvenimą, nes ligonių negalima palikti vienų, negali atostogauti.
Prognozės dėl ateities taip pat nėra optimistiškos, nes Lietuvoje registruojamas vis didesnis žmonių, vyresnių negu 65 m. skaičius. Prognozuojama, kad iki 2030 m. vyresni negu 60 metų žmonės sudarys 27 % visuomenės. Senstant rizika susirgti šia liga nuo 65 – 85 m. kas penkerius metus padvigubėja. O žmonėms vyresniems negu 80 metų rizika susirgti Alzhaimerio liga yra ypač didelė. Šioje amžiaus grupėje senatvės psichinėmis ligomis serga apie 10 % asmenų.
Šis projektas bus vykdomas įgyvendinant Lietuvos 2004-2006 m. BPD 1 prioriteto „Socialinė ir ekonominė ūkio infrastruktūros plėtra” 5 priemonę „Darbo rinkos, švietimo, profesinio rengimo, mokslo ir studijų bei socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra (papildanti Europos socialinio fondo priemones)”. Parama (1,44 mln.Lt) bus suteikta iš Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos bendrojo finansavimo lėšų.
Fabijoniškių pensionas