Jau ketvirtus metus organizuojamas černobyliečių sąskrydis rugpjūčio 26-28 dienomis Lietuvos judėjimo „Černobylis” (LJČ) narius su šeimomis sukvietė į pajūrį, į Šventąją.
Vasarą LJČ rengiami šeimų sąskrydžiai daugiausiai būdavo skirti poilsiui, geram laiko praleidimui ir draugų susitikimui. Šiemet šią tradiciją pakoregavo kilusios gana rimtos diskusijos, paįvairintos svečių iš Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Rusijos pasisakymais.
Duoklė šiandienai
Černobyliečių šeimų sąskrydis virto tarsi diskusijų apie šiandienines Lietuvos ir Baltijos regiono atominės energetikos problemas arena, kurioje kalbėjo ir diskutavo įvairių šalių atstovai, Seimo narys Vytautas Grubliauskas bei rėmėjų – Euroregiono „Livonija” – atstovas.
– Tai nevisiškai eilinis sąskrydis, nes vyksta improvizuota mini konferencija ir kalbama ne vien apie černobyliečius, bet apskritai apie žmogaus teises, apie atominės energetikos perspektyvas, ekologines problemas, – teigė Seimo narys Vytautas Grubliauskas.
Daugiausiai diskutuota apie Ignalinos atominę elektrinę (IAE), jos uždarymą ir to pasekmes, radioaktyvių atliekų saugojimą. Tačiau, pasak Seimo nario, „subtiliai ir švelniai priekaištaudami, keldami klausimus, niekas nepasiūlo problemų sprendimo”.
Politikų tikslas – kitas
Patys černobyliečiai problemas linkę vertinti blaiviai. LJČ pirmininkas Gediminas Jančauskas teigė, jog bet kokie veiksmai, susiję su IAE, turės savo pasekmių.
– Politikai, pasinaudodami černobyliečiais, bando atominę energetiką pristatyti kaip baubą. Energija žmonėms šiaip ar taip reikalinga ir, manau, nėra tokio energijos gavimo būdo, kuris būtų absoliučiai nekenksmingas. Tiesiog reikia pasverti, kas daro mažesnę žalą. Uždarius IAE jos pasekmes galima būtų lyginti su mažos avarijos pasekmėmis: atliekas po uždarymo prižiūrėti reikės, nes reakcijos vyks dar daugelį metų, o tam reikės nemažai lėšų, kurios eis iš valstybės biudžeto, – savo nuomone dalijosi LJČ pirmininkas.
„Valdžios požiūris – atsainus”
Visame „globalių” diskusijų fone černobyliečiai ir jų problemos tarsi ištirpo. Seimo narys, pirmą kartą dalyvavęs tokiame sąskrydyje, teigė, jog jam daug svarbiau padėti patiems černobyliečiams, o ne diskutuoti apie ir taip žinomas problemas, nesiūlant jokio sprendimo. Patys černobyliečiai teigia, jog valdžia visiškai nesidomi jų problemomis, lengvatų beveik nėra, o atsainų valdžios požiūrį esą galima nusakyti ir vienu sakiniu: mes jūsų ten nesiuntėm, tad jūs – ne mūsų problema.
– Sunkiausias dalykas – valdžios kaita. Atrodo, vieniems išaiškini, kaip tai yra svarbu, išdėstai situaciją, ir štai – vėl nauji rinkimai, vėl keičiasi valdžia ir vėl viskas prasideda iš pradžių, – pasakojo G. Jančauskas. Pasitaiko net absurdiškų dalykų, pavyzdžiui, pagal galiojančius įstatymus ir nutarimus žmogus gali būti pripažįstamas, kaip patyręs žalą likviduojant avarijos padarinius, bet drauge neturėti likviduotojo statuso.
– Patys valdžios atstovai pripažįsta, kad taip iš tiesų negali būti, kad tai absurdiška, tačiau bandymai kažką keisti atsitrenkia į keletą destruktyvių asmenybių, sėdinčių valdžios postuose, – pasakojo G. Jančauskas.
Kitąmet – „juodasis jubiliejus”
2006-aisiais metais, kaip teigė LJČ pirmininkas, bus minimas „juodasis jubiliejus” – 20-osios avarijos metinės. Be kitais metais vyksiančios tarptautinės konferencijos, kurioje lietuvių atstovai taip pat dalyvaus, planuojama paminėti 20-ąsias metines ir Lietuvoje: sukurti dokumentinį filmą, išleisti nuotraukų albumą, pastatyti koplytstulpį prie Lietuvos kankinių bažnyčios. Tikimasi, jog metinės bus paminėtos ir Seime. Tačiau visiems planams įgyvendinti reikės ir lėšų: apie 20 tūkst. litų LJČ tikisi gauti iš Vyriausybės rezervo, taip pat privačių fondų.
Tačiau tai tik kitų metų planai, o į pajūrį suvažiavę černobyliečiai, jų šeimos nariai ir svečiai ne tik diskutavo: buvo nepamirštas ir pagrindinis sąskrydžio tikslas – gerai praleisti laiką ir pailsėti. Deja, prastas oras pakoregavo ne tik į pajūrį atvažiavusių pailsėti narių planus, buvo atsisakyta ir krepšinio, kvadrato varžybų ir kitų sportinių rungčių lauke.
Jūratė Klusaitė