Seimo narė, Ignalinos atominės elektrinės regiono problemų komisijos narė, žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė interviu Rusijos TV kompanijai HTB teigė, kad radioaktyvių atliekų saugyklų klausimas labai sudėtingas, kuris strategine prasme dar nėra išspręstas nei tarptautiniu, nei ES lygiu. K.Prunskienė sakė, jog kalbant apie tokias saugyklas, būtina suprasti du skirtingus dalykus.
Pirma, tai atidirbusio atominio kuro ir kitų aukšto radioaktyvumo atliekų laidojimas dėl kurių jokių konkrečių žingsnių dar nėra daroma, nes tai yra ilgiems šimtmečiams. Apie tai diskutuojama pačiais įvairiausiais tarptautiniais lygiais, taip pat ir Europos Sąjungoje, TATENAoje, ieškoma ir svarstoma eilė alternatyvių sprendimo būdų. Kiekvienas jų turi privalumų ir trūkumų. „Viena galiu tvirtai garantuoti: ta problema bus sprendžiama ne vienos valstybės lygiu, o mažų mažiausiai Europos Sąjungos o gal ir dar platesniu lygiu”, sakė K.Prunskienė.
Antra, apie ką dabar kalbame, tai mažai radioaktyvių atliekų saugojimas. Suprantama, tokios saugyklos statymo problemos taip pat turi būti sprendžiamos viešai, aptariant ir diskutuojant su kaimynais, ieškant priimtino sprendimo. „Neabejoju, kad su šia politine problema tikrai susidorosime. Techninių šios problemos pusių nekomentuosiu, nes Lietuva visus su atomine energetika ir jos saugumo klausimus sprendžia kartu su tarptautinėmis institucijomis”, sakė K.Prunskienė.
„Būdama Ignalinos atominės elektrinės regiono problemų komisijos pirmininke lankiausi Vienoje, TATENAoje, taip pat pas Švedijos partnerius ir žinau – visos su atomine energetika susijusios organizacijos suinteresuotos, kad problemos būtų sprendžiamos kompetentingai ir atsakingai. Mes turime galvoti apie būsimąsias kartas, ir užtikrinti saugią jų ateitį. Kviečiu kaimynus daugiau pasitikėti mūsų sprendimų paieškų kokybe ir negalvoti, kad mes galėtume sukurti grėsmes mums visiems”, teigė K.Prunskienė.
Į Rusijos TV žurnalisto klausimą apie galimą kiaulių auginimo komplekso statybą prie Nemuno, ministrė atsakė mananti, jog tai signalas, kad kaimynams reikia daugiau tarp savęs kalbėtis, aiškintis, nes kiekviena pusė turi savų argumentų, savo galimybių paveikti gamtos aplinką, aplinkos saugumą. „Manau, tai tik politinis signalas, tačiau tikrai negalvoju, kad Baltarusija iš „revanšinių” paskatų bando sukurti grėsmes ne tik Lietuvos žmonėms, bet ir savo gyventojams. Mes, visos to paties regiono valstybės, susiję, esame kaimynai. Sakykime bendra mūsų upė Nemunas. Tik nuo bendrų pastangų priklausys, kiek jis bus švarus, kiek poilsiaujantys Druskininkuose galės mėgautis aplinkos ir gamtos natūralumu. Mūsų elgesys, kaip sako vokiečiai, turi būti draugiškas aplinkai. Tam reikia abipusių pastangų. Elkimės taip, kad mums nepriekaištautų ateities kartos”, interviu Rusijos TV kompanijos HNB žurnalistams sakė Seimo narė, Ignalinos atominės elektrinės regiono problemų komisijos narė, žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė.
Valstiečių ir Naujosios demokratijos frakcija