Finansinių vingrybių karuselės

Be miesto valdžios žinios Kaune veikiančių iš užsienio atvežtų atrakcionų savininkai susikuria itin palankias verslo sąlygas

Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistai jau yra pastebėję, jog iš užsienio atrakcionus atvežantys verslininkai mėgina išvengti mokesčių prisidengdami formaliais verslo liudijimais. Panašiai dirba ir šiuo metu Kaune įsikūrusių čekiškų atrakcionų darbuotojai, lankytojams neduodantys nei bilietų, nei kvitų.

Daugkartinio naudojimo bilietai

Nuo praėjusios savaitės kauniečius vilioja netoli prekybos centro „Molas“ įsikūrę atrakcionai „Europark“. Daugiausia čia užsuka paaugliai ir vaikais vedinos šeimos, tačiau retas lankytojas atkreipia dėmesį, kad už įsigytą bilietą niekas nepateikia nei kasos čekio, nei jokio kvito. Abejonių kelia ir atrakcionus prižiūrinčių asmenų darbo sąlygos.

Akylesni lankytojai netruko pastebėti gana keistai vedamą bilietų apskaitą. Popierinių bilietų, kuriuos įprasta gauti panašių pramogų vietose, „Europarke“ nereiktų tikėtis. Prie kiekvienos karuselės lankytojus aptarnaujantis darbuotojas už 4-5 litus įteikia laminuotą kortelę su užrašu „Saugaus įlipimo bilietas“. Visi, net ir mažiausi pramogautojai įspėjami šiukštu jų nepamesti. Prieš paleidžiant įrenginius, kortelės iš visų asmenų surenkamos.

Vos per kelias minutes galima įsitikinti, jog nuo bilietus parduodančių lietuvių akių nenuleidžia čekai, kalbantys laužyta rusų kalba.

Iš lankytojų surinkti „saugaus įlipimo bilietai“ tuoj pat atsiduria užsieniečio rankose ir yra kruopščiai perskaičiuojami. Akivaizdu, kad laminuotos kortelės naudojamos kaip daugkartinio naudojimo bilietai. Paklausus, kodėl jo negalima pasilikti, nuskambėjo atsakymas, jog „tokia tvarka“.

Atrakcionų įrengimus taip pat valdo ne lietuviai, o čekai, kurie dažniausiai sėdi prie karuselių valdymo pultų. Stebint juos, nebelieka abejonių, kad užsieniečiai tikrai ne atostogauja ar šiaip smagiai leidžia laiką, o įtemptai dirba.

Kyla klausimas, ar atrakcionų savininkai, įdiegę gana keistą bilietų sistemą, dirba teisėtai ir nepažeidžia mūsų šalies įstatymų?

Apsirūpino verslo liudijimais

„Viskas yra legalu. Veikla vykdoma pagal verslo liudijimus, kuriuos turi kiekvienas darbuotojas“, – „Kauno dienai“ užtikrino Vilniuje registruotos bendrovės „Autositus“ savininkas Artūras Mušiūnas. Bendrovė nuomoja iš čekų įrengimus, kuriuos planuoja eksploatuoti visą vasarą įvairiuose šalies miestuose. Tai, anot pašnekovo, galėtų daryti ir patys užsieniečiai, tačiau pagal nuo seno nusistovėjusią tradiciją čekai savo turtą išnuomoja lietuviams, kuriems kyla mažiau problemų dirbti Lietuvoje.

A.Mušiūno teigimu, įsigijus verslo liudijimus ir sumokėjus fiksuotą pajamų mokestį, kasos aparatai nėra būtini: „Lankytojams būtų galima neduoti jokių bilietų, tiesiog surinkti pinigus, pasodinti į atrakcioną, ir viskas“.

Gyventojus aptarnaujantys darbuotojai verslo liudijimus yra įsigiję Mokesčių inspekcijos skyriuose pagal savo gyvenamąją vietą. Kad lankytojams vis tiek turėtų būti išduodami pinigų paėmimo kvitai, A.Mušiūnas nutylėjo.

Jis teigė neįžvelgiantis jokių teisės aktų pažeidimų, jeigu lietuvius nuolatos stebi čekai, kontroliuojantys bilietų pardavimą. Tokią veiklą, anot jo, užsieniečiai gali vykdyti, nes yra atrakcionų savininkai. Kokie santykiai yra nustatyti tarp užsienio atstovų-atrakcionų savininkų ir Lietuvos įmonės, pastarosios savininkas nekomentavo.

Leidimo nesikreipė

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pareigūnai patvirtino, jog atrakcionų veikla nėra licencijuojama. Tačiau tam reikia gauti leidimą iš savivaldybės dėl veiklos vykdymo tam tikroje teritorijoje.

„Kauno dienai“ pradėjus domėtis, kokiomis sąlygomis veikia į miestą atvykęs pramogų parkas, paaiškėjo, kad Savivaldybė nėra išdavusi leidimo nei įrenginių savininkams čekams, nei atrakcionus išsinuomojusiai bendrovei.

Karuselėms jau pradėjus veikti, Kauno miesto savivaldybės Licencijų ir paslaugų skyriaus vedėjas Arūnas Vertelka nebuvo nieko girdėjęs apie mieste įsikūrusius svečius. Anot jo, verslo atstovai turėjo kreiptis formalaus nemokamo leidimo, tačiau to nepadarė.

„Deja, Kaune nėra patvirtinta atrakcionų darbo tvarka, nors Vilniuje yra priimtos atitinkamos taisyklės“, – pridūrė skyriaus vedėjas.

Apie veikiančius atrakcionus nieko nežinojo ir Savivaldybės Renginių komisijos pirmininkas Virginijus Mažeika. Jis aiškino, jog komisijos pažymėjimas būtinas tik tuo atveju, jeigu pramogų parkas įsikuria viešojoje teritorijoje, kurią Savivaldybė valdo patikėjimo teise.

„Šiuo atveju atrakcionams teritoriją išnuomojo privati bendrovė. Tačiau nuomininkams irgi galioja Administracinių teisės pažeidimų kodeksas ir turi būti laikomasi viešosios tvarkos“, – tvirtino Savivaldybės atstovas.

Jei dirbi, mokėk mokesčius

VMI specialistai „Kauno dieną“ informavo, jog užsienio įmonė atrakcionų veiklą Lietuvoje gali vykdyti tik tuo atveju, jeigu yra įsteigusi įmonę arba įregistravusi nuolatinę buveinę Lietuvoje. Tokia įmonė privalo registruotis PVM mokėtoju. Jei atrakcionų veiklą vykdo užsienio gyventojai, tai jie privalo registruoti individualią veiklą Lietuvos teritorinėje mokesčių inspekcijoje.

Tad nenuostabu, kad užsieniečiams yra parankiau išnuomoti atrakcionus Lietuvoje jau veikiančiai bendrovei, nei patiems oficialiai dirbti mūsų šalyje.

VMI atstovai akcentavo, jog užsienio gyventojai gali dirbti Lietuvoje, tačiau tam jiems būtina gauti atitinkamus leidimus teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu Lietuvoje dirba atrakcionų savininkai, vadybininkai ar kiti pagal darbo sutartis samdomi darbuotojai (nepriklausomai nuo to, ar buvo įforminta rašytinė darbo sutartis), jei jų darbas atitinka darbo santykiams būdingus požymius (darbo vieta, darbo funkcijos, darbo apmokėjimas, pavaldumas), nuo jų darbo užmokesčio turi būti išskaičiuojami visi mokesčiai, t.y. 33 proc. pajamų mokestis ir 3 proc. valstybinio socialinio draudimo įmokos ir apskaičiuojamos 31 proc. valstybinio socialinio draudimo įmokos nuo viso samdomų darbuotojų darbo užmokesčio.

Sprendimai turi būti priimami savarankiškai

Užsienio įmonė, teikianti atrakcionų paslaugas Lietuvoje, iš tiesų neprivalo naudoti kasos aparatų. Tačiau tokiu atveju ji privalo kiekvienam paslaugos pirkėjui išduoti sunumeruotą valstybinėje mokesčių inspekcijoje įregistruotą bilietą arba pinigų priėmimo kvitą.

Kaip jau minėta, Kaune įsikūrusiuose atrakcionuose nei sunumeruoti bilietai, nei kvitai lankytojams nebuvo išduodami.

VMI atstovai „Kauno dienai“ aiškino, jog darbuotojai atrakcione negali dirbti įsigiję verslo liudijimus, jei vykdoma veikla neatitinka individualios veiklos požymių, t.y. veikla pagrįsta pavaldumo santykiais ir nėra savarankiška – gyventojas pats savarankiškai nepriima sprendimų, naudoja įmonei priklausančią įrangą, teritoriją, darbo priemones ir pan.

Specialistai užtikrino, jog jeigu gyventojų darbas atitinka darbo sutarties požymius, tai jam teks mokėti ir visus mokesčius.

Tai, ką atrakcionuose „Europark“ teko išvysti „Kauno dienos“ žurnalistams, pagal verslo liudijimus dirbančių lietuvių veikla nelabai priminė savarankišką darbą. Be to, tautiečiai nuolatos buvo kontroliuojami užsieniečių.

Atliks patikrinimus

Mokesčių inspektoriams yra žinoma, jog iš užsienio atvykę fiziniai asmenys, atsivežę į šalį atrakcionų įrengimus, dažniausiai vykdo veiklą kartu su Lietuvos įmonėmis. Atrakcionų veiklą organizuojančiose įmonėse ne kartą buvo atlikti operatyvūs patikrinimai siekiant nustatyti, kaip vykdoma jų veikla. Labiausiai domimasi, ar yra darbo sutartys, kaip apskaitomos pajamos, kokie santykiai tarp užsienio atstovų-atrakcionų savininkų ir Lietuvos įmonių.

„Atsižvelgiant į tai, kad minėtų patikrinimų metu buvo nustatyta, jog darbo santykiai „dengiami“ verslo liudijimais, taip išvengiant gyventojų pajamų ir socialinio draudimo mokesčių, taip pat daugybė kitų problemų, pavyzdžiui, nevedama bilietų apskaita, šiose įmonėse pradėti kompleksiniai patikrinimai“, – teigia Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Kontrolės departamento direktorė Edita Janušienė.

Anot jos, VMI šią vasarą ketina imtis aktyvių kontrolės veiksmų bei pasiūlyti Valstybinės darbo inspekcijos specialistams dalyvauti tikrinant įmones.

Pelnas garantuotas

Kol mokesčių inspektoriai vertins Lietuvoje veikiančių atrakcionų darbą, galima bent jau apytiksliai paskaičiuoti, ar pagal verslo liudijimus vykdoma veikla yra pelninga. Kauno apskrities VMI darbuotojai informavo, jog verslo liudijimas, priklausomai nuo veiklos srities kiekvienoje savivaldybėje kainuoja skirtingai. Iš didžiulio sąrašo individualios veiklos, kuriai išduodami verslo liudijimai, atrakcionų darbuotojams tiktų nebent vienas – poilsio parkų ir paplūdimių veikla.

Tokiai individualiai veiklai verslo liudijimas metams kauniečiui kainuotų 420 litų, o Kauno rajono gyventojui – 240 litų. Verslo liudijimą galima išsipirkti ne mažiau kaip vienam mėnesiui ir ne ilgiau kaip metams.

Nesunku paskaičiuoti, kiek apytiksliai pinigų į šalies biudžetą galėjo sumokėti vienuolika „Europarko“ atrakcionus aptarnaujančių lietuvių, dirbsiančių kelis mėnesius. Tuo tarpu bet kuriai panašiai įmonei už tokį pat skaičių dirbančiųjų reiktų kas mėnesį mokėti nemenkus mokesčius valstybei.

Peršasi prielaida, kad minėtu atveju surinktus pinigus čekai, atsiskaitę su nuomotojais, be jokių trukdžių galės išsivežti iš Lietuvos.

O kol kas lietuviams belieka džiaugtis užsieniečių atvežtomis pramogomis, kurių bent jau kokybė nekelia abejonių mūsų specialistams. Technikos priežiūros tarnybos Kauno apygardos skyriaus ekspertai atrakcionus jau ne kartą patikrino ir išbandė.

Tačiau dar viena spėlionė lieka – ar įvykus nelaimingam atsitikimui nukentėję asmenys galėtų tikėtis kažkokios kompensacijos, jeigu jie net neturės dokumento, įrodančio, kad iš tiesų mokėjo pinigus už pramogą, kuri yra priskiriama prie pavojingų gyvybei.

Lina Navickaitė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.