Prezidentas Valdas Adamkus ragina realiai vykdyti Tūkstantmečio programą, finansuojant ne tik tokius projektus kaip Valdovų rūmų atstatymas, bet ir kitas anksčiau komisijos patvirtintas programas – dvarų, leidybos, tyrimų.
Penktadienį Prezidentūroje vykusiame Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmečio komisijos posėdyje Prezidentas atkreipė dėmesį į tai, jog Tūkstantmečio programoje labai intensyviai finansuojami Valdovų rūmai, padėta Prisikėlimo bažnyčios restauravimui ir tvarkymui.
„Tačiau visai nepajudėjo iš vietos dvarų programa, tik iš dalies finansuojama leidybos programa, neskiriama lėšų tyrimų programai. Ar tai reiškia, kad nesame pajėgūs vykdyti savo pačių užsibrėžtų tikslų? Kas tam trukdo? Ar racionaliai naudojame mokesčių mokėtojų lėšas?”, – posėdžio dalyvių, tarp kurių buvo ir Premjeras Algirdas Brazauskas bei Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas.
Pasak V. Adamkaus, su Tūkstantmečio programa tebesiejami dideli Lietuvos visuomenės lūkesčiai, tačiau dabar jau tenka rūpintis, kad „Lietuvos istorijos tūkstančio metų minėjimas būtų tikras įvykis, kad jis neužsidarytų tik Vilniuje, kad netaptų tik paradiniu dalyku, kad prisidėtų prie pilietiškumo ir patriotizmo ugdymo mūsų visuomenėje”.
Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos vadovas Gediminas Ilgūnas penktadienį po komisijos posėdžio žurnalistams teigė, jog visų projektų ir siūlymų, pateiktų Tūkstantmečio programai, bendra vertė siekė net 3 mlrd. litų. Todėl teko atrinkti geriausiuosius, galiausiai 2003 metų liepą Vyriausybės nutarimu patvirtintoje Lietuvos tūkstantmečio programoje buvo numatyti mokslinių tyrimų ir leidybos, kultūros paveldo ir architektūros, nacionaliniai bei tarptautiniai kultūros, meno ir visuomeniniai projektai, kurių vertė – per 252 milijonus litų.
G. Ilgūnas pripažino, jog kai kurie Tūkstantmečio programos projektai finansuojami net viršijant numatytus skirti metinius asignavimus, o kai kuriems iki šiol neskirta nieko.
Pavyzdžiui, Valdovų rūmų atstatymui šiemet buvo numatyta skirti 15 mln. litų, tačiau Vyriausybė tam skyrė dvigubai daugiau – 25 mln. litų. Tuo tarpu 5 dvarų atstatymui iki šiol neskirta nė lito.
Paklaustas, kas lemia tokį neproporcingą Tūkstantmečio programos projektų finansavimą, G. Ilgūnas atsakė: „Sprendimus priima Vyriausybė ir Seimas”.
Nemažai priekaištų dėl Tūkstantmečio programos sudarymo, vykdymo ir finansavimo penktadienį taip pat išsakė Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis, pasigedęs Lietuvos įvesdinimo į krikščionybę ir krikščioniškąją Europą pradžios akcentų.
„Niekas nedrįsta pasakyti, kad karalius yra nuogas. (…) Iš esmės pasiruošimas tūkstantmečiui yra ne įvardijimas, kas buvo Lietuva prieš tūkstantį metų, o naujų statybos technologijų raidos demonstravimas”, – sakė Lietuvos archeologų draugijos (LAD) pirmininkas Zenonas Baubonis.
Tūkstantmečio komisijos posėdžio išvakarėse LAD pareiškė ketinanti pasitraukti iš komisijos, nes iki šiol nebuvo atsižvelgiama į archeologų pateiktus siūlymus, beveik neskiriama dėmesio ir lėšų archeologiniams tyrinėjimams.
Pasak Prezidento patarėjos Irenos Vaišvilaitės, nemaža dalis komisijos posėdyje išsakytų priekaištų yra pagrįsti. Nors, kita vertus, Premjeras taip pat įvardijo skiriamų lėšų administravimo problemas. Kaip antai, pasak I. Vaišvilaitės, buvo minėta, jog Kernavės tyrinėjimams skiriamų lėšų panaudojama tik dalis.
I. Vaišvilaitės teigimu, Prezidentas V. Adamkus nuolat domėsis Tūkstantmečio programos vykdymu, ir tai kaskart aptars susitikimuose su Premjeru bei Seimo Pirmininku.
Penktadienį vykusiame komisijos posėdyje nutarta į Tūkstantmečio programą įtraukti dar kelis projektus – žuvusiųjų Vasario 16-osios signatarų atminimo įamžinimą bei Vilniaus universiteto bibliotekos rekonstrukciją.
Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio valstybinės komisijos pirmininkas – Prezidentas Valdas Adamkus, pavaduotojai – Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas, nariai – ministrai bei kiti aukšto rango pareigūnai.
2005-08-26 16:06