Kauno vicemeras Kazimieras Kuzminskas vakar į Savivaldybę sukvietė pasitarti mieste esančių ligoninių vadovus: kiek kuri ligoninė žada mažinti lovų skaičių. Savivaldybė gavo grėsmingą raštą iš Teritorinės ligonių kasos: jei mieste esančiose ligoninėse lovų skaičius nebus sumažintas iki numatyto restruktūrizavimo plane – 3446 lovų, gydymo įstaigos gali negauti lėšų paslaugų restruktūrizavimo programoms.
Grasinimai neskirti lėšų
Sveikatos apsaugą kuruojantys Kauno vadovai nežino, kiek iš viso mieste yra lovų stacionaruose, nes ligoninės priklauso skirtingoms institucijoms. Jų steigėjai – Savivaldybė, Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno medicinos universitetas ir Sveikatos apsaugos ministerija.
Dauguma pasitarimo dalyvių kategorišką reikalavimą sumažinti lovų skaičių ir lengvai įskaitomą grasinimą, jog tai nepadarius negaus pinigų, pavadino gydymo įstaigų spaudimu.
Kauno 2-ojoje klinikinėje ligoninėje šiuo metu yra 860 lovų. Ateityje planuojama 140 atsisakyti.
„Lovų skaičius – tai popierinis rodiklis. Jis šiandien nieko nelemia, nes finansuojamos ne lovos, o paslaugos, – tvirtino 2-osios klinikinės ligoninės direktorius Tautvydas Jankauskas. – Su ligonių kasa sudaryta sutartis, kurioje numatyta, kiek išgydysim ligonių ir atitinkamos už tai lėšos. Mes dažniausiai viršijam tuos skaičius, o už virš normos išgydytus ligonius mums moka tik 15 procentų gydymui išleistos sumos. Tai kam guldyti ligonius į tas lovas, jei už jų gydymą nemoka? Žinoma, jei ligoniui reikalinga pagalba, visada guldome ir gydome, bet tai būna ligoninės medikų atlyginimų, kitų reikmių sąskaita”.
Lovos stovi tuščios
2-ojoje klinikinėje ligoninėje lova vidutiniškai per metus būna užimta 260 dienų. Optimalus lovos funkcionavimo rodiklis – 310 dienų. Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinėje ligoninėje lova per metus vidutiniškai būna užimta tik 230 dienų. Kitas 80 dienų jos stovi tuščios. Ši ligoninė lovų skaičių žada sumažinti 14,9 procento – 39 lovom.
Kauno medicinos universiteto klinikose (KMUK) lova per metus būna užimta 312 dienų. Kadangi lovos panaudojamos efektyviai, Klinikos nesirengia atsisakyti nė vienos. Jų šiuo metu yra 1984.
Kauno apskrities viršininko administracijos vyriausiasis gydytojas Henrikas Čeida tvirtino, kad Kauno apskrities ligoninėje lova per metus vidutiniškai būna užimta 299 dienas.
2-osios klinikinės ligoninės direktorius T.Jankauskas norįs žinoti, koks restruktūrizavimo planas bus įgyvendinamas kitais metais ir vėliau, nes iki šiol nėra aišku, niekas to viešai nepasako.
„Mes šiemet sumažinsim lovų skaičių, o kitais metais vėl pareikalaus iš naujo. Taip jau kartą buvo”, – sakė T.Jankauskas.
Ligoninėse būna tuščių lovų, o ligoniai skundžiasi, kad jiems tenka laukti eilėse, kol bus paguldyti ir gydomi. Kita vertus, ligoninėms surištos rankos – numatyti limitai, už kokią sumą jos gali suteikti paslaugų pacientams.
Bus sprendžiama nacionaliniu lygiu
Kauno medicinos universiteto klinikų generalinis direktorius, Lietuvos nacionalinės sveikatos tarybos prezidentas profesorius Juozas Pundzius siūlė apsvarstyti galimybę sumažinti ligoninių steigėjų skaičių. Jo nuomone, apskritis galėtų Kauno apskrities ligoninę atiduoti į Savivaldybės rankas. Taip būtų racionaliau panaudojami ligoninių ištekliai.
„Akivaizdu, kad kai kurios ligoninės nėra apkrautos, – teigė KMUK generalinis direktorius prof. J.Pundzius. – Skaičiuojant lovos funkcionavimo rodiklį, Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinėje ligoninėje – 34 procentai tuščių lovų, 2-ojoje klinikinėje ligoninėje – 19 procentų, Kauno apskrities – 5 procentai. Bet formalus lovų skaičiaus mažinimas, kai lieka tie patys pastatai, jų išlaikymas, nieko neduoda. Tai įrodė pasaulio ekspertai. Tą patį teigia ir mūsų specialistai. Lovų sumažinimas – kosmetinė operacija, kuri nepaliečia esmės ir jokio ekonominio efekto neduos. Reikia įvertinti pacientų srautus į Kauno gydymo įstaigas, galbūt juos galima perskirstyti. Reikia racionaliausiai panaudoti lovas, atsisakyti nereikalingo ploto, kurio išlaikymas kainuoja. Tie pinigai atitektų ligonių gydymui, vaistams, technologijoms, medikų atlyginimams. Manau, kad šie klausimai bus sprendžiami nacionaliniu lygiu”.
Pasak J.Pundziaus, Lietuvoje jau užfiksuota atvejų, kai ligoninėje esant tuščių lovų, pacientas „gaudomas”, užrašoma sunkesnė diagnozė ir taip bandoma gauti apmokėjimą iš ligonių kasų. Nors iš tiesų tas ligonis turėjo būti gydomas ambulatoriškai.
Violeta Gustaitytė