Praėjusią savaitę iš įvairių Lietuvos kampelių į uostamiestį suvažiavę giesmininkai dalyvavo dešimtajame Vasaros giedojimo ir vargonavimo seminare. Baigiamajame koncerte Simono Dacho namuose publikai jie sugiedojo ir fortepijonu pagrojo per savaitę išmoktas giesmes.
Lietuvos evangeliškos bažnytinės muzikos sandrauga (LEBMS) tradiciškai jau dešimtą vasarą išsiuntinėjo į įvairias evangelikų liuteronų, reformatų bei baptistų parapijas laiškus – kvietimus dalyvauti seminare. Šiemet į uostamiestį atvyko apie penkiasdešimt dalyvių iš įvairių Lietuvos ir Vokietijos miestų.
Sudėtingiau buvo pasikviesti vadovą: kadangi Lietuvoje trūksta bažnytinės muzikos žinovų, organizatoriams tenka dairytis į Vakarus. Atsisakius atvykti Vokietijos Liubeko – Travemiundės bažnytinės muzikos vadovui Hansui Martinui Petersonui, seminaro organizatorė, LEBMS valdybos pirmininkė, Bairoito aukštosios mokyklos bažnytinės muzikos studentė Laura Matuzaitė kreipėsi į Čikagos „Tėviškės” evangelikų liuteronų išeivijos parapiją. Kvietimą priėmęs vargonavimo ir chorinio giedojimo dėstytojas Arūnas Kaminskas džiaugėsi galimybe pirmą kartą gyvenime aplankyti Lietuvą. Išeivijos kompozitoriaus Vlado Jakubėno mokinys A. Kaminskas dirbo Čikagos lietuvių operoje, Ilinojaus simfoninio orkestro padėjėju, iki 2003 metų dėstė Čikagos Depaulo universitete. Jau daugiau nei penkiolika metų A. Kaminskas dirba „Tėviškės” evangelikų liuteronų išeivijos parapijos choro vadovu ir vargonininku.
Savaitę uostamiestyje viešėję giesmininkai kasdien repetuodavo naujas giesmes, mokėsi groti vargonais. Grodami Klaipėdos universiteto Menų fakulteto vargonais, seminaro dalyviai sulaukė diplomuoto specialisto patarimų. „Repetuodavome intensyviai nuo ryto iki vakaro. Tačiau visi, net devynerių metų mergaitė ar septyniasdešimties metų senolė, noriai lankė choro repeticijas bei paskaitas-diskusijas. Jie lyg užsidegę norėjo kuo daugiau išmokti ir per tą savaitę pasiekė tikrai labai daug. Viliuosi, kad tas žinias pritaikys savose parapijose”, – sakė L. Matuzaitė. „Tokį repertuarą išmokti per savaitę – ne juokai. Tai tikrai talentingi žmonės”, – pridūrė iš JAV atvykęs A. Kaminskas.
Seminaro dalyviai ir pietaudami nepamiršdavo giesmių – net kavinėse visi kartu užgiedodavo.
„Liuteronų bažnyčia yra giedanti, tai labai suartina bendruomenę. Juk net viena psalmė sako: „Giedokit Viešpačiui su pilnu sugebėjimu”. Mūsų tikslas sudaryti žmonėms sąlygas tobulėti”, – sakė A. Kaminskas.
Giedojimo seminare šiais metais didžiausias dėmesys buvo skiriamas išeivijos chorinei muzikai, kompozitoriams V. Jakubėnui ir V. Banaičiui. Svarbiausiu ir sudėtingiausiu uždaviniu tapo V. Jakubėno kantata „Pranaše didis”, kuri buvo giedota iš kompozitoriaus rankraščio.
Anot L. Matuzaitės, Lietuvos bažnyčioms trūksta geros bažnytinės muzikos. „Dažniausiai įsivaizduojama, kad tai tik giesmė, kurią gieda visa parapija. Tačiau juk yra daug daugiau”, – sakė ji. L. Matuzaitės vadovaujama sandrauga stengiasi aprūpinti evangelikų liuteronų bažnyčias natomis, instrumentais. Šiemet Skirsnemunės bažnyčia gavo vargonus su pedalais, kuriuos padovanojo Vokietijos Holzgeringo parapija. Iš Drezdeno pučiamųjų muzikos misionieriškos organizacijos praėjusį pavasarį buvo gauta apie dvidešimt pučiamųjų instrumentų, kuriais dabar groja Plikių, Dovilų bei Klaipėdos bažnyčių orkestrai. „Studijuodama Vokietijoje, stengiuosi ieškoti įvairių galimybių į Lietuvą atvežti ten nebenaudojamus instrumentus”, – tikino L. Matuzaitė. Nes, anot jos, apie galimybę Lietuvos bažnyčioms įsigyti naujų instrumentų nėra net kalbos.
Ir seminaro organizatorė, ir svečias iš JAV tvirtino, kad vargonavimas – nėra pelningas amatas. „Tačiau labai svarbu ir smagu, kad vis atsiranda žmonių, kurie įkvėptai imasi šio darbo”, – džiaugėsi jie.
Aurelija Kripaitė