Tarp aistringų literatų ir poezijos mėgėjų, ko gero, vis dar nemažai tokių, kurie nė girdėt negirdėjo apie Pajūrio regioniniame parke paskutinį rugpjūčio savaitgalį vykstantį šalies poetų sambūrį „Placdarmas”, inicijuotą klaipėdiečių poetų G. Grajausko, R. Kmitos bei M. Valiuko. Nors šiemet, būtent šiandien, rugpjūčio 26-ąją, startuojantis renginys įvyks jau šeštąjį kartą.
Dvi dienas – penktadienį ir šeštadienį – vykstantis sąskrydis, kitų dar vadinamas neoficialia vasaros pabaigtuvių švente, paklūsta vienintelei konvencijai – jokio oficialumo. Taigi nestokojama betarpiško bendravimo, improvizacijos ir, kas be ko, – poezijos, skaitomos „Juodojoje tvirtovėje” (vadinamuosiuose dzotuose), tiesiog prie laužo ar palapinėje.
Sunku išvardinti visus, jau dalyvavusius skaitymuose, bet jų būta tikrai daug. Šeštajame „Placdarme” irgi pasiryžęs dalyvauti nemažas būrys kūrėjų: V. Braziūnas, A. Spraunius, A. Marčėnas, G. Beresnevičius, E. Karnauskaitė, A. A. Jonynas, D. Zelčiūtė, V. Rudžianskas, V. Elmiškis, D. Kajokas, G. Dabrišius, E. Striogaitė, A. Riebždaitė, M. Valiukas, G. Grajauskas, R. Kmita, V. Bložė, M. Burokas, A. Valionis ir kiti neprastesni poetai beigi poetės…
Poetinei placdarmo koplyčiai vadovauja ir komunikatą (tokį oficialų pranešimą) skaito kasmet vis naujai išrenkamas kapelionas – asmuo, tapęs ir tradicija, ir renginio sudedamąja dalimi. Jau buvo galima išgirsti G. Beresnevičiaus, J. Kunčino (amžiną atilsį šiam nepaprastai talentingam rašytojui), L. Donskio, G. Grajausko pranešimus, šiemet gi žadama vairą atiduoti į A. Marčėno rankas. G. Beresnevičius šiemet bus „Placdarmo” šamanas. Puiki proga nusigriebti ąsočiais ir kibirais semiamų originalių minčių.
Prieš šešerius metus pirmą kartą į „Placdarmą” susirinkę poetai buvo įtarinėjami rengią kažkokį ypatingą puolimo planą, o šiandien tvirtai galima teigti, jog jokia sąmokslo teorija nevystoma ir valstybės perversmas neorganizuojamas. Tiesiog sukurta erdvė – ne masiškumu, o vyraujančia dvasia primenanti Vudstoką – draugiškai pasibūti, pabendrauti ar paprasčiausiai pasėdėti prie laužo ir poeziją kuriantiems, ir jos besiklausantiems. Kaip liudija praeityje vykusių sambūrių scenarijai, čia galima tikėtis ir muzikos, ir šokių, o kai kada ir teatralizuotų atrakcijų (renginyje koncertavo „Rokfeleriai”, improvizavo R. Audiejaitis – Tanaka, „vaidenosi” B. Šarka).
Kita vertus, „Placdarmas”, besilaikantis maždaug pastovių veiksmų plano, gyvas savo laisve ir neįsipareigojimu žiūrovui ar patiems kūrėjams – kiekvienas pasiima tiek, kiek nori ar pajėgia. Čia niekas nemaitina tyrelėmis ar sprangia intelekto duona – tiesa, poetų skrandžiai sušildomi koše (dar ne taip seniai vadinta kareiviška, o šiemet, kaip teko girdėti – „navališka”)…
Pačius geriausius padėkos žodžius sambūrio iniciatoriai skiria Klaipėdos miesto savivaldybei ir Pajūrio regioniniam parkui, nuo pat pirmų metų ištikimai talkinančiam, gelbėjančiam, remiančiam ir visaip kitaip „mecenuojančiam” renginį.
Ir arčiau tikslo, nors ne visai tiksliai, o tik preliminariai nurodant „Placdarmo – 2005” veiksmų planą („Visa kita – improvizacijos ir siurprizų teisėmis”, – juokavo vienas iš organizatorių).
Penktadienį, rugpjūčio 26 d., 16 val. – „Placdarmo” kapeliono komunikatas („Juodoji tvirtovė”), 18 val. – poezijos skaitymai („Juodoji tvirtovė”), 22 val. – vakaronė prie laužo.
Šeštadienį, rugpjūčio 27 d., 16 val. – „Placdarmo” šamano ritualas („Juodoji tvirtovė”), 17 val. – poezijos skaitymai („Juodoji tvirtovė”), 20 val. – išvyka ir skaitymai prie Salio Šemerio kapo (Karklės kapinaitės), 23 val. – vakaronė prie laužo.
Beje, šiemet (kaip ir pernai) norintiems pasižmonėti, išsiaiškinti, kas yra kas, arba tiesiog įkvėpti to paties oro, kuriuo kvėpuoja nuo Pegaso trumpam nulipę poetai, yra galimybė pasistatyti savo palapinę. Proga, pasitaikanti tik vieną kartą per metus…
Gitana Gugevičiūtė