Ne visas Baltijos jūros dugnas yra lygus ir nuklotas švariu smėliu kaip Smiltynės ar Palangos paplūdimiuose. Tai dar kartą patvirtino Lietuvos mokslininkų grupė, kartu su lenkais dalyvavusi jūros dugno tyrimų ekspedicijoje.
Ieškojo smėlio išteklių jūroje
Ekspedicijos vadovo, Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto direktoriaus pavaduotojo Sauliaus Gulbinsko teigimu, vienas mokslininkų tikslų buvo išžvalgyti jūros dugną, ar jame nėra didesnių smėlio klodų, kurie tiktų nuskalautiems paplūdimiams maitinti. Lenkų Ščecino jūreivystės universiteto mokomasis laivas „Navigator XXI” turintis labai gerą mokslinę įrangą, prietaisus, pagal sutartį su Klaipėdos universitetu priėmė 10 dienų Lietuvos mokslininkus. Jų studentai mokomajame laive atliko praktiką, o Lietuvos mokslininkai vykdė savo programą.
Prie Palangos – akmenynai
Tyrimai buvo atliekami trijuose poligonuose, apimančiuose nuo keliolikos iki keliasdešimt kvadratinių kilometrų. S.Gulbinskas aiškino, kad, išžvalgius jūros dugno ruožą, už 5-7 kilometrų nuo kranto tarp Palangos ir Šventosios 15-20 metrų gylyje aptiktos tik nedidelės smėlio salelės. Tarp jų driekiasi povandeniniai riedulių laukai. Iš arčiausiai Palangos jūros dugne esančių smėlio lopinėlių jį gabenti į krantą neapsimokėtų.
Daugiau vilčių teikia išžvalgyta teritorija prie Būtingės. Už 25-35 kilometrų į vakarus nuo Šventosios, 25-30 metrų gylyje su Latvijos ekonomine zona besiribojančioje juostoje rasta smėlio telkinių, kuriuos būtų galima naudoti ir pajūrio krantams pamaitinti.
Prie Palangos ir į vakarus nuo Šventosios, kur 1996 metais buvo atliktas jūrinis geologinis kartografavimas, mokslininkai patikslino ledyninių bei jūrinių nuosėdų plitimo zoną.
Tyrė povandenines kalvas
Ekspedicijos dalyvius labiausiai nudžiugino trečioji tyrimų vieta, esanti už 5-15 kilometrų nuo kranto tarp Juodkrantės ir Preilos. Čia 20-35 metrų gylyje aptikti ištisi smėlio kalvynai.
S.Gulbinsko teigimu, trečiojoje vietoje mokslininkų dėmesys buvo sutelktas į tų povandeninių kalvų virtinės tyrinėjimą. Pirminiais vertinimais, tai gali būti apsemtas masyvas, susiformavęs tirpstant paskutiniojo apledėjimo ledynams. Vėlyvojo ledynmečio pabaigoje šis masyvas galėjo būti paveiktas įvairių vėjo pagalba susidariusių procesų. Dar vėliau jį, matyt, performavo įvairios Baltijos jūros vystymosi stadijos. Anot mokslininko, tirtasis povandeninių kalvų masyvas yra bene perspektyviausias smėlio sandėlis, tinkantis krantų pamaitinimui.
Reikėtų savo tyrimų laivo
Ekspedicijos vadovo teigimu, tai pirmas atvejis, kai Lietuvos mokslininkai galėjo užsieniečių laive vykdyti numatytą programą. Į mūsų teritorinius vandenis atlikti įvairių tyrimų atplaukia ne vienas kitų šalių mokslinis laivas. Tačiau jie atlieka tokius tyrimus, kokius yra numačiusi laivą siuntusi valstybė. Lenkų Ščecino universiteto mokomasis laivas „Navigator XXI” pirmasis, kuriame geranoriškai leista naudoti įrangą lietuviams, vykdantiems savos šalies programą.
Jūrinių tyrimų centras turi mokslinį laivą „Vėjas”. Tačiau jis labiau pritaikytas biologiniams jūros vandens, grunto tyrimams atlikti. Tuo tikslu vykdomi nuolatiniai stebėjimai. Tam tikrose jūros taškuose imami grunto, vandens mėginiai. Solidaus amžiaus laive nėra modernios aparatūros, kurios pagalba būtų galima tiesiog nuskenuoti jūros dugną ir net žvilgtelėti, kas glūdi po storu smėlio, dumblo ar kitokių apnašų sluoksniu. Tik lenkų laive esančios įrangos pagalba mokslininkai 10 dienų trukusioje ekspedicijoje prie Palangos ir Šventosios tirtuose jūros dugno plotuose aptiko 4 antropogeninius objektus. Trys iš jų atpažinti kaip nuskendę laivai.
Būsimiems laivavedžiams, mechanikams reikia mokomojo laivo, kuriame jie, kaip ir lenkų būsimieji jūrininkai, galėtų atlikti jūrinę praktiką. Mokslininkai siekia nuodugniau išžvalgyti ne tik žemyninėje dalyje esančius gamtos išteklius, bet ir tai, kas slypi Baltijos jūros Lietuvos ekonominėje zonoje. Tačiau, neturint laivo su šiuolaikine moksline įranga, tai padaryti sudėtinga. Tikslingiau būtų vietoje solidaus amžiaus sovietmečiu statyto „Vėjo” įsigyti panašų, bet modernesnį laivą, kuris tiktų ir būsimiesiems jūrininkams, ir mokslininkams.
Adelė Žičkuvienė