Vakar 41 metų kaunietis Arūnas Rinkevičius pirmasis pasaulyje nesustodamas ir nekeisdamas burlentės perplaukė Baltijos jūrą
Po 11 valandų plaukimo burlente A.Rinkevičius į krantą išlipo kraujuotomis rankomis ir kojomis. Draugai jį pasitiko su šampanu. Savo žygį A.Rinkevičius pradėjo vakar rytą, 9 valandą, prie Auksinių kopų Šventojoje. Iki Švedijos Gotlando salos, Vengsburgo uosto, – apie 200 kilometrų. Burlente plaukti tiesiai neįmanoma, todėl kauniečiui teko įveikti apie 300 kilometrų. Šį atstumą burlentininkas planavo įveikti maždaug per 10 valandų.
Nepakeitė burlentės
„Tikimės rekordo, nes nesustodamas ir neperlipdamas į katerį ar kitą plaukiojimo priemonę tokio atstumo dar niekas nebuvo įveikęs”, – po A.Rinkevičiaus starto „Kauno dienai” teigė Lietuvos burlentininkų asociacijos pirmininkas Mantas Raila.
Pirmuosius du kilometrus A.Rinkevičius įveikė nesliuogdamas (neslysdamas vandens paviršiumi), nes tam reikėjo didesnio vėjo.
Norint išlaikyti vidutinį, 30 kilometrų per valandą burlentės slydimo vandens paviršiumi greitį, vėjo greitis turėtų būti maždaug 6 metrai per sekundę.
Burlentininkas žygį pradėjo apie 220 cm ilgio, metro pločio, formulės klasės burlente „Fanatic Falcon”, turinčia 11 kvadratinių metrų ploto burę. Tai silpnesniam vėjui skirta burlentė. Jei pakils didesnis vėjas, iš lydinčio katerio A.Rinkevičiui turėjo išmesti mažesnę (65 cm pločio, burė – 8 kvadratinių metrų ploto), slalomo klasės burlentę.
„Su tokiu inventoriumi galima plaukti pučiant vėjui 15 metrų per sekundę greičiu, – aiškino Lietuvos burlentininkų asociacijos pirmininkas M.Raila. – Tvirtas, gerai besijaučiantis ir nepavargęs vyras gali išlaikyti ir 20 metrų per sekundę vėją. Tiesa, atviroje jūroje jį išlaikyti labai sunku”.
Įveikusį trečdalį kelio kaunietį atakavo stipresnio, 10-12 metrų per sekundę greičio vėjo gūsiai, tačiau jis tęsė kelionę nepakeitęs burlentės.
Buvo įrengti 9 navigaciniai punktai
Kaunietį burlentininką lydėjo greitaeigis jūrinis kateris su burlenčių specialistu, turėjusiu, jei prireiks, padėti pakeisti burlentę, mediku, specialiai apmokytu gelbėtoju, vaizdo operatoriumi, vairininku. Idėjomis, darbais ir finansais kauniečiui padėjo Lietuvos burlentininkai.
Plaukimo metu A.Rinkevičius vilkėjo kalipsu (kūną šiltinančia apranga), gelbėjimo liemene, buvo aprūpintas GPS navigacine sistema, ryšio priemonėmis, signalinėmis raketomis. Padėti jam lengviau orientuotis jūroje buvo įrengti navigaciniai punktai. Po pirmosios valandos nuplaukęs 20 kilometrų Arūnas įveikė pirmąjį navigacinį punktą. Iš viso Baltijoje, pasak M.Railos, buvo įrengti 9 navigaciniai punktai.
„Jokio ypatingo pasirengimo išvakarėse Arūnui nereikėjo, – aiškino M.Raila. – Svarbu, kad pailsėtų raumenys, reikėjo valgyti daugiau mineralų, vitaminų. Jis įsidėjo ir šokolado plytelę, bet plaukimo metu tikrai jos nesuvalgys. Taip pat turėjo 2 litrus energinio gėrimo. Kaip jį gėrė plaukdamas burlente? Sportininkams ant nugaros įrengtos specialios, it kuprinės, talpyklos. Iš jų išvesta žarnutė, kurią lengvai pasieki ranka”.
Vienintelis įveikė atranką
Maratonas „Burlentėmis per Baltijos jūrą” skiriamas 1989-aisiais pasirašytam Gotlando memorandumui paminėti, kuriuo bene pirmą kartą buvo išreikšta parama Baltijos valstybių nepriklausomybės siekiui.
Burlentininkų atranka šiam žygiui prasidėjo šių metų pradžioje, ją įveikė vienintelis A.Rinkevičius. Lietuvos burlentininkai plaukiojo pajūriu neišlipdami į krantą maršrutu Būtingė-Nida-Būtingė ir 200 kilometrų atstumą įveikė per 8 valandas. Lietuvos burlentininkų varžybose verslininkas burlentininkas A.Rinkevičius užima 2-4 vietas.
Rengdamasis ne tik fizinių, bet ir psichologinių jėgų reikalaujančiam žygiui burlentininkas treniravosi Italijos ežeruose, Raudonojoje jūroje, tarptautinėse burlentininkų varžybose Nidoje, Latvijoje, Estijoje, Egipte, Suomijoje, Lenkijoje.
Kartu su „mažule”
Švedijos krante vakar kaunietį turėjo pasitikti Gotlando salos gelbėjimo tarnybos kateris ir palydėti painiu laivų keliu, kuris tam tikromis valandomis būna labai judrus: plaukia dideli keltai, krovininiai laivai ir, anot buriuotojų, labai sunku net prasmukti. Prie Gotlando salos kaunietį turėjo pasitikti ir didžiausia Lietuvos jūrinė jachta „Lietuva”.
Į Lietuvą Arūnas turėjo grįžti su jį lydėjusiu greitaeigiu jūriniu kateriu. Kartu – ir jo „mažulė”. Taip Lietuvos burlentininkai, jų žmonoms bei merginoms valandų valandoms pasilikus ant kranto, vadina savo burlentes.
Darius Sėlenis