Suomijoje vykstančiame Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionate vakar Lietuvos atstovai iškovojo aukso bei sidabro medalius. Tačiau Vyriausybė už šiuos nuopelnus jiems atseikės tik kelių tūkstančių litų premiją.
Neįgalieji ir už olimpinį medalį gauna dešimt kartų mažesnę premiją nei sveikieji sportininkai. Diskriminaciją jaučiantys neįgalieji bei jauni sportininkai įsitikinę, jog dideles premijas sporto garsenybėms skirdami valdininkai vykdo rinkimų kampaniją ir darosi reklamą.
Ne visiems vienodai
Olimpinėse žaidynėse, Europos bei pasaulio čempionatuose pasižymėjusiems sportininkams piniginės premijos skiriamos pagal dar 2000 metais patvirtintą Vyriausybės nutarimą.
Remiantis šiuo dokumentu, olimpiadoje aukso medalį iškovojęs sportininkas apdovanojamas 400 tūkst. litų premija. Už sidabro medalį skirta premija siekia 200 tūkst., už bronzos – 150 tūkst. litų. Nelieka nuskriausti ir šalia nugalėtojų pakylos likę sportininkai. 4-8 vietų laimėtojams Vyriausybė skiria 20-80 tūkst. litų premijas.
„Olimpinės varžybos yra sporto viršūnė. Jose iškovotam medaliui neprilygsta joks kitas apdovanojimas. Todėl pasižymėję sportininkai yra atitinkamai įvertinami”, – sakė Kūno kultūros ir sporto departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Evaldas Skyrius.
Tačiau neįgaliųjų olimpinėse žaidynėse prizines vietas iškovoję sportininkai mūsų šalyje lieka nuskriausti. Aukso medalį laimėjusiam sportininkui skiriama tik 40 tūkst., sidabro – 20, bronzos – 15 tūkst. litų. Kitų vietų laimėtojams neišmokama jokia premija.
Anot E.Skyriaus, parolimpinėse žaidynėse dalyvauja kur kas mažiau sportininkų, tad laimėti prizinę vietą nėra labai sudėtinga.
Reikia ir vaistų
40 tūkst. litų premija pernai pamaloninta ir parolimpinėse žaidynėse aukso medalį iškovojusi klaipėdietė rutulio stūmikė Aldona Grigaliūnienė. Nuoskaudos dėl gerokai kuklesnio nei sveikųjų įvertinimo ji teigė nejaučianti. Tačiau moteris prisipažino, jog pasirengimas parolimpinėms žaidynėms kainavo gerokai brangiau nei sveiko sportininko ruošimasis olimpiadai.
„Kiekvienas neįgalus sportininkas vartoja vaistus. Sportuojant jų reikia gerti dar daugiau. Be to, reikalingi ir įvairiausi papildai. Tačiau ne mums spręsti, kokias premijas išmoka Vyriausybė. Tikriausiai jos toks požiūris į neįgaliųjų sportą”, – kalbėjo olimpinė čempionė.
Jos žodžiais, sportas yra paprasčiausias verslas. Parolimpinės žaidynės nėra tokios populiarios kaip olimpiada. Net ir aukščiausias vietas iškovojusių neįgaliųjų sportininkų daugelis tautiečių nepažįsta, tad Vyriausybei „neapsimoka” jiems skirti didelių premijų.
Vyksta už savus litus
Dešimteriopai mažesnes premijas gauna ne tik neįgalieji, bet ir perspektyvūs, jauni sportininkai. Neseniai vykusiame Europos jaunimo lengvosios atletikos čempionate klaipėdietė Lina Grinčikaitė iškovojo sidabro medalį. Suaugusiam sportininkui už tokį pasiekimą būtų skirta 20 tūkst. litų premija. Linai Vyriausybė atseikėjo 2 tūkst. litų, tačiau mergina dar nesulaukė net ir šių pinigų.
„Mergina žiūri žinias, skaito laikraščius. Ji žino, kiek už pergales sumokama kitiems sportininkams. Lina vis klausia, kada ir jai Vyriausybė skirs nors ir mažą premiją”, – sakė L.Grinčikaitės treneris Edmundas Norvilas.
Jis teigė, kad premijas jauniesiems sportininkams galėtų pakeisti geresnis rūpinimasis jais.
„Nenormalu, kad dabar jaunuoliai į varžybas turi vykti už savo lėšas”, – kalbėjo treneris.
E.Norvilas beveik neabejojo, jog Vyriausybės abejingumas jauniesiems sportininkams privers juos išvykti į svečias šalis. Neatmetama galimybė, jog perspektyvūs sportininkai gali įgyti tų šalių pilietybę ir ginti jų garbę. Jaunuolius masina tai, jog kitose šalyse sportininkai nėra taip nuvertinami.
Išsiskyrė skurdumu
„Geriausi sportininkai jau išvyksta iš Lietuvos. Amerikos garbę gina daugiau nei dešimt mūsų šokėjų”, – teigė Klaipėdos universiteto sportinių šokių kolektyvo „Žuvėdra” treneris Romaldas Idzelevičius.
Šis kolektyvas yra daugkartinis pasaulio bei Europos čempionas. Tačiau premijų gausa šokėjai pasigirti negali. Priežastis paprasta – sportiniai šokiai nėra olimpinė sporto šaka, todėl didelė Vyriausybės parama nepriklauso.
Už pasaulio čempionate iškovotą auksą „Žuvėdrai” skiriama 80 tūkst., o už Europos čempionų titulą – 60 tūkst. litų.
„Kolektyvą sudaro 20 žmonių. Patys suskaičiuokite, kiek pinigų patenka į kiekvieno kišenę. 80 tūkstančių litų mes išleidžiame, norėdami tinkamai pasirengti vienam čempionatui. Tačiau vis vien skurdumu išsiskiriame iš kitų komandų. Neturime nei masažuotojo, nei grimuotojos. Žinoma, jaučiamės Vyriausybės skriaudžiami. Nesvarbu, kad mūsų sporto šaka nėra olimpinė. Manau, jog Lietuvą garsiname ne prasčiau nei olimpiečiai”, – kalbėjo R.Idzelevičius.
Daugiausiai – V.Aleknai
Klaipėdos savivaldybės Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėjo Irenijaus Zaleckio nuomone, tokios skirtingos sportininkų premijos – nenormalus, bet Vyriausybės patvirtintas reiškinys.
„Tokia premijų skyrimo tvarka leidžia dideliems valdininkams darytis reklamą. Juk daugelis tautiečių galbūt net nėra matę, tarkime, pasaulio čempionate aukso iškovojusio jaunuolio. Todėl jam galima skirti tik kelis tūkstančius. Žinomiems sportininkams pinigų negailima, nes juos skyrusių valdininkų įvaizdis pakyla visų gyventojų akyse”, – savo nuomonę reiškė I.Zaleckis.
Šiemet sportininkų premijoms Vyriausybė yra skyrusi 1 mln. 600 tūkst. litų. Beveik visa ši suma jau yra išmokėta. Pasaulio jaunimo (iki 21 metų) krepšinio čempionate triumfavusiai Lietuvos rinktinei 240 tūkst. litų premija jau buvo skirta iš Vyriausybės rezervo.
Labiausiai premijuotas šalies sportininkas yra dukart olimpinis bei pasaulio čempionas Virgilijus Alekna. Jam Vyriausybė yra išmokėjusi daugiau nei milijoną litų.
Virginija Spurytė