„Financial Times”: infliacija gali skaudžiai įgelti į „Baltijos tigrų” uodegas

Latvija, Lietuva ir Estija pasižymi intensyviausiu ekonomikos augimu Europos Sąjungoje (ES) ir fenomenalia akcijų rinkos veikla, todėl visiškai nekeista, kad šios šalys vadinamos „Baltijos tigrais”, rašo „Financial Times”.

Visų trijų Baltijos šalių ekonomika sparčiai ėmė kilti, joms tapus nepriklausomomis nuo Sovietų Sąjungos 1991 metais, tačiau tikrasis katalizatorius buvo įstojimas į ES praėjusių metų gegužę.

„Ekonomikos plėtra trijose Baltijos šalyse yra labai intensyvi, ir nors augimo tempai po truputį slūgsta, jie išliks stiprūs dar keletą metų”, – teigia „Hansabank” – didžiausia Baltijos šalyse finansų grupė.

„Augimas visose trijose šalyse pagrįstas sparčiai besiplečiančiu eksportu ir vidaus paklausa, – priduria bankas. – Namų ūkiai, augant jų pajamoms ir mažėjant nedarbui, didina savo vartojimo išlaidas”.

Banko prognozėmis, ūkio augimas Latvijoje šiais metais turėtų siekti 7,3 proc., palyginti su 8,5 proc. 2004 metais, Estijoje – 6,1 proc., palyginti su 7,8 proc. prieš metus. Lietuvos ekonomika, banko vertinimais, turėtų šiemet išaugti 6,8 proc., pernai prieaugis buvo 6,7 procento.

Palyginimui, didžiausių iš dešimties naujųjų ES narių Lenkijos ir Vengrijos ūkių plėtra šiais metais turėtų siekti atitinkamai 3,5 proc. ir 3,4 procento. 12 euro zonos valstybių ekonomika, remiantis prognozėmis, 2005 metais turėtų ūgtelti tik 1,2 procento.

Regiono akcijų rinka duoda neįtikėtinų pajamų. Šiais metais Lietuvos akcijų vertė jau pakilo beveik 50 proc., Estijos – 38 proc., Latvijos – 22 procentais. Tuo tarpu per visus 2004 metus akcijų vertė padidėjo atitinkamai 68, 57 ir 43 procentais.

Pasak Švedijos „East Capital” fondo vadovo Aivaro Abromavičiaus, „ir vėl nustebino bendrojo vidaus produkto augimas ir įmonių pelnai, kurie per pirmąjį šių metų pusmetį dramatiškai padidėjo. Įdomiausi sektoriai tebėra į vidaus rinkas orientuotieji – bankai, mažmeninė prekyba”.

Tačiau, rašo „Financial Times”, už horizonto matyti ir debesėlių. Visoms trims Baltijos šalims gresia pavojus nepasiekti savo tikslo įsivesti eurą dėl didelės infliacijos.

„Stipri vidaus paklausa turi savo minusų, – teigia „Hansabank”. – Didėjančios degalų kainos ir valiutų kurso svyravimai, be kainų augimo, yra papildomi faktoriai. Įvykdyti Mastrichto infliacijos kriterijus bus sunku visoms trims šalims”.

Visos trys šalys tam, kad prisijungtų prie bendros ES valiutos zonos, turi įvykdyti Mastrichto sutartyje numatytus infliacijos kriterijus.

A. Abromavičius tiki, kad infliacija yra sukontroliuojama.

„Tai – mažos šalys su didelėmis ambicijomis, – teigia jis. – Nepaisant politinių sūkurių, vykdoma politika – nuosekli. Šalys padarys viską, kad suvaldytų infliaciją”.

2005-08-26 10:18