Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (ŠAVMI) darbuotojams pradėjus tikrinti baldininkus, sulaukta įvairios reakcijos – vieni verslininkai mokesčių inspekciją kaltino kišantis ne į savo reikalus, kiti patikrinimą lygino su nemokamu auditu ir sakė gavę naudos. Nors kai kurie verslo atstovai tikino, kad tokia tikrinimų taktika žlugdo verslą, praėjus keturiems mėnesiams sulaukta priešingų rezultatų.
Tikrinti rizikingiausi
ŠAVMI, pirmoji šalyje pradėjusi patikrinimus, kurių metu verslas neparalyžiuojamas, o stebimas, įgyvendina Valstybinės mokesčių inspekcijos nuostatas, kad inspekcija turi būti sąžiningo verslo partnere. Tai suprato ir iš pradžių šiaušęsi, tačiau vėliau atlyžę ir iš šešėlio lįsti pradėję verslininkai.
Šiaulių regione dirba 76 su baldų verslu susijusios įmonės. Beveik pusė jų – 23 – pateko į ŠAVMI sudarytą sąrašą dėl patikrinimų. Tai nereiškia, kad buvo tikrintos visos 23. Daugiausiai dėmesio sulaukė bendrovės, kurių duomenys, pateikiami inspekcijai, įtartinai maži. Baldų verslo patikrinimų metu imtasi naujos taktikos – lyginti skirtingų bendrovių rezultatai. Pagrindiniai kriterijai – vienam darbuotojui tenkančios parduodamos produkcijos kiekis, sukuriama pridėtinė vertė, vidutinis darbo užmokestis, jo procentas sąnaudose, bendrasis pardavimų pelningumas.
Pyko nesigilindami
Kai kuriuos baldininkus papiktino inspektorių pateikti skaičiai, kiti, su šia sritimi net nesusiję verslininkai mėgino argumentuoti, kad ne inspektorių reikalas nustatyti, kokia turi būti apyvarta ir atlyginimas. Tačiau vėliau verslininkai patys pripažino, jog kai kurių įmonių rodikliai – apyvarta, vienam darbuotojui sukuriama pridėtinė vertė bei atlyginimai neatininka realybės. Mėginta argumentuoti, kad negalima standartų, paimtų stambiose įmonėse, taikyti kur kas smulkesnėms. Paaiškinus, kad imami ne konkretūs skaičiai, o proporcijos, duomenys „pririšami” prie vieno darbuotojo ir atsižvelgiama į daugelį rinką įtakojančių niuansų, baldininkai aprimo.
Iš įmonių, kurių rodikliai kėlė įtarimų aktyviam tikrinimui pasirinktos aštuonios bendrovės. Pirma reakcija gana populiari – tikrintojams pradėjus dirbti įmonėse sandėliai prisipildė produkcijos, nutilo fakso aparatai, telefonai. Skambinantiems, kaip įtariama klientams, buvo paskubomis atsakoma, jog niekuo padėti negalima. Baldininkai laukė, kada tikrintojai išeis ir leis jiems dirbti įprastai. Praėjus dviems savaitėms verslininkai patikėjo, kad patikrinimas ilgalaikis. Po truputį pajudėjo sandėliuose sukrauta produkcija, pradėjo didėti produkcijos pardavimai.
Dialogas – irgi priemonė
Baldininkams į pagalbą atėjo ir bendradarbiavimo Taryba, kurios nariai – ŠAVMI, Šiaulių pramonininkų asociacijos, Verslininkų konfederacijos bei Šiaulių Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovai. Tarybos susitikime aiškintasi, kokie rodikliai užkliūva ŠAVMI ir kokių priemonių turi imtis verslininkai, nenorintys sulaukti patikrinimų. Šis susitikimas nebuvo vienintelis – diskusija su verslo atstovais planuojama ir birželio antroje pusėje.
Kai kurie baldininkai suprato, kad jų bendrovių duomenys turi atitikti sąžiningo verslo vidurkį. Tačiau tai suvokė ne visi. Kiti vis dar mėgina įrodyti, kad darbuotojai, kuriuos verslininkai vadina vertingais, gali dirbti už minimalų atlyginimą, o bendrovių maža apyvarta – sunkios ekonominės situacijos rodiklis.
Tokiems verslininkams teko apsilankyti ŠAVMI. Vienos bendrovės direktorius, patikinęs, jog ketina verslą plėsti net keliuose Lietuvos miestuose, tvirtino, jog pas jį dirbanti buhalterė patenkinta „popieriniu” 900 litų atlyginimu. Kiti šios bendrovės darbuotojai uždirba 500-1000 litų. Verslininką pavyko įtikinti, kad kur kas mažesnėje bendrovėje dirbanti buhalterė uždirba dvigubai daugiau. Pateikus konkrečius skaičius vadovas „pamiršo” savo argumentus dėl nesėkmingai plėtojamo verslo ir pripažino, kad geri ir patikimi darbuotojai už tokią algą, kokią deklaruoja jo bendrovė, nedirbtų.
Nestigo ir plačių mostų
Vangokai legalizavosi tik viena sritis. Nemažai baldų gamyba užsiimančių bendrovių priima fizinių asmenų užsakymus išpjauti baldų detalių. Tokie užsakovai dažnai baldus gamina nelegaliai – tai vadinamieji „garažiniai” meistrai. ŠAVMI Operatyvios kontrolės skyriaus vedėjo Stasio Sadausko teigimu, inspektoriai, pradėję patikrinimą, rado užsakymų lapų, kuriuose įrašyta tik pravardė ir daugiau jokių duomenų apie užsakovą. Įsibėgėjus tikrinimams kai kurie „garažiniai” pasitraukė, kiti legalizavosi. Pastebėta, kad į Šiaulius užsisakyti baldų detalių nebeatvažiuoja kitų miestų gyventojai. Sumažėjo ir naujų baldų pasiūla Šiaulių turgavietėse, nelegaliai gamintus baldus keičia kita produkcija.
Anot ŠAVMI viršininko Modesto Kaseliausko, tikrinimų taktika pateisina lūkesčius – baldų gamyba ir prekyba užsiimančiose bendrovėse 20-50 procentų padidėjo atlyginamai, panašiai augo ir apyvarta. Inspektoriams įsiminė vienos bendrovės savininkas, ženkliai padidinęs atlyginimus. Pradėjus tikrinti bendrovę, jos savininkas pasirašė įsakymą atlyginimus padidinti 30-50 procentų. Tačiau po kelių dienų atvykęs į ŠAVMI jis parodė naują įsakymą. Verslininkas teigė vardan ramybės nutaręs atlyginimus darbuotojams pakelti nuo 680 litų iki 1280 litų. Jis taip ir nerado įtikinamų argumentų, dėl kokių priežasčių darbuotojai „staiga” sulaukė tokio paskatinimo. Šios bendrovės darbuotojai neslėpė, kad jiems buvo įkyrėjęs neteisingas pinigų paskirstymas. Šiauliečiai teigė, jog iki tol oficialiai dirbdami tik pusę dienos jie negalėjo pagalvoti apie atostogas, bijodavo susirgti.
Bausti neskubama
Tikrinimų metu nustatyta ir mokesčių įstatymų pažeidimų, tačiau bausti verslininkų neskubama. Dažniausi pažeidimai – per mažai sumokėta pridėtinės vertės mokesčio (PVM), nepagrįstai didelės gamyboje naudojamų medžiagų sąnaudos. Nurodydami didelius gamybos kaštus baldininkai „sutaupydavo” medžiagų iš kurių vėliau buvo gaminama nepajamuojama produkcija. Atlikus inventorizacijas kai kuriems verslininkams teko deklaracijose patikslinti per daug susigrąžintą PVM. Skirtumą sudarė nuo 6 iki 24 tūkstančių litų. Šios akcijos metu neapsiribojama vien tik bendrovių duomenų tikrinimu – pradėtas ir įmonių savininkų turto patikrinimas, siekiant nustatyti, ar baldų versle „nesisuka” nusikalstamu būdu uždirbti pinigai.
Kai kuriems baldininkams dirbti sąžiningai labai sunku. Pasibaigus aktyviam patikrinimui ir iš bendrovės išėjus inspektoriams, kai kurių bendrovių rodikliai smuktelėjo žemyn. Tokiems verslininkams teko apsilankyti ŠAVMI – jiems paaiškinta, kad trumpalaikis bendrovės rodiklių pagerėjimas inspekcijos netenkina ir jeigu rezultatai nepasikeis, į bendroves grįš tikrintojai, stebėsiantys gamybos ir prekybos procesus.
Šis verslo patikrinimas vyks visus metus, prireikus ir dar ilgiau – ŠAVMI darbuotojai nuolat stebi baldininkų pateikimus duomenis deklaracijose. Neatmetama galimybė, kad prireiks dar kelių aktyvių patikrinimų, nes ne visi verslininkai suvokė, jog ŠAVMI nepersekioja verslo, o siekia užtikrinti, kad būtų mokami visi mokesčiai ir neslepiama apyvarta bei atlyginimai. ŠAVMI viršininkas Modestas Kaseliauskas patikino, kad verslininkai, nutarę papiknaudžiauti inspekcijos geranoriškumu, gali sulaukti kur kas rimtesnių patikrinimų, gresiančių ir sankcijomis.