Ponas Matas pirmiausia pažymėjo dar nesąs pagyvenęs niurzglys, nes jam 35-eri. Tačiau Juodojo kaspino dieną (rugpjūčio 23-iąją) jis buvo priblokštas, kad šiandieniniai penkiolikmečiai-dvidešimtmečiai jau nebežino, nei kada, nei dėl ko buvo organizuotas Baltijos kelias, ką pridirbo Molotovas su Ribentropu ir, apskritai, kas jie tokie buvo.
Nuo kiekvienam tautiečiui brangių Baltijos kelyje patirtų emocijų, vienybės, tvirtumo, apsisprendimo pojūčių praėjo septyniolika metų. Viso to neišgyveno dabartiniai penkiolikmečiai-dvidešimtmečiai. Tėvų ar senelių pasakojimai apie Baltijos kelią netolygu pačių potyriams. Ir nieko čia nepadarysi. Gali tik apgailestauti, kad paaugliai menkai težino Lietuvos istoriją. Vyresniajai kartai Baltijos kelias – gyvenimo dalis, o jaunimui – jau istorija.
„Vakarų ekspresas”