Keturi kilogramai elektros ir elektroninės įrangos atliekų – tiek kiekvienas Lietuvos gyventojas per metus turi surinkti pagal ES reikalavimus.
Jau savaitė, kai pirkdami elektros ir elektroninę įrangą turėtume pamatyti specialų ženklą, kuris primintų, jog tokių gaminių negalima mesti į šiukšliadėžę. Tačiau nei specialaus ženklinimo, nei informacijos, kur išmesti elektroniką, kai jos nebereikės, nei nuorodų perdirbėjui, iš ko elektros ir elektroninė įranga yra pagaminta, kol kas ant produktų nematome. Lietuvoje, kaip ir kitose ES naujokėse, nuo š.m. rugpjūčio 13 dienos gamintojai ir importuotojai turėjo pradėti ženklinti elektros ir elektroninę įrangą (EEĮ), tačiau kol kas nėra išleista reikiamų teisės aktų su reikalavimais, taip pat kola kas neveikia eletronikos atliekų surinkimo sistema.
Paprastai Europos piliečiai elektros ir elektronikos įrangą patys pristato į specialias aikšteles arba, pirkdami naują prietaisą, prekybininkams palieka seną. Nebenaudojamą buitinę techniką gyventojams tiesiai iš namų gali paimti privati arba vietos savivaldai priklausanti elektronikos surinkimo ar perdirbimo įmonė, prieš tai užregistravusi prašymą. Tokia pat sistema turėtų veikti ir Lietuvoje, tačiau iki šiol veikia tik 7 specialios aikštėlės Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose ir Alytuje. Visas nebenaudojamos elektornikos surinkimas priklauso nuo gyventojų apsisprendimo, kaip „atsikratyti” nebenaudojamų prietaisų.
„Sodas, kaimas, skurdžiau gyvenantys giminaičiai – štai populiariausios vietos, kur lietuvis išveža iš namų senus televizorius, šaldytuvus, ar kitą buitinę techniką. Paprastesnius elektronikos įrenginius žmonės paprasčiausias išmeta su buitinėmis atliekomis į šiukšlių konteinerius” – sako Aplinkos inžinerijos instituto projektų vadovė Lina Budrienė. Anot jos, vienas iš sunkiausiai įgyvendinamų ES reikalavimų – privalomi 4 kg EEĮ atliekų, kurias kasmet turi surinkti kiekvienas gyventojas. ,,Kol kas vienas gyventojas šių atliekų surenka 25 kartus mažiau – tik 0,160 kg. – sako Lina Budrienė. „Nors gyventojai jau dabar pagal Atliekų tvarkymo įstatymą yra įpareigoti nemaišyti elektronikos atliekų su buitinėmis, tačiau neaišku, kas ir kaip juos gali nubausti.”
Taip pat nenuspręsta, kas bus atsakingas už nebenaudojamų elektros ir elektronikos prietaisų surinkimą. Šiuo metu teisinėje bazėje nurodyta, kad savivaldybių bei gamintojų įsteigtos surinkimo sistemos. Antrinių žaliavų ir atliekų surinkėjų ir perdirbėjų asociacijoa atstovai teigia, kad dėl neparengtos teisinės ir finansinės bazės, stringa daugelio Europos sąjungos direktyvų vykdymas. Tai sukelia didelių problemų ne tik Lietuvos gamintojams, importuotojams bet ir perdirbėjams. O svarbiausia – gresia valstybei baudomis, kurios bus mokamos iš mokesčių mokėtojų pinigų.
Antrinių žaliavų ir atliekų surinkėjų ir perdirbėjų asociacija