Premjeras Algirdas Brazauskas tikina, kad išmokėti kompensacijas už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą iki 2008-ųjų metų pabaigos, kaip yra numatyta koalicijos programoje, yra visiškai realu.
Iki šiol valstybė yra išmokėjusi 1,007 mlrd. litų kompensacijų, tarp jų šiais metais – 154 mln. litų, arba 19 mln. litų daugiau nei planuota. Liko išmokėti dar apie 800 mln. litų, ketvirtadienį „Žinių radijo” laidoje teigė A. Brazauskas.
„Mes įsipareigojome išspręsti šitą klausimą iki 2008-ųjų metų imtinai, ir aš matau visiškai realią galimybę tai padaryti”, – sakė Vyriausybės vadovas.
Jis svarstė, jog Vyriausybei didžiausia problema taps rasti šaltinių šioms kompensacijoms mokėti, nes beveik išseko šiuo tikslu anksčiau naudotos pajamos iš privatizavimo.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatyta, jog kompensacijos už žemę, miškus bei vandens telkinius turi būti visiškai sumokėtos iki 2009-ųjų metų, už gyvenamuosius namus – iki 2011-ųjų.
Kai kurioms visuomenės grupėms, tarp jų – 1918-1920 metų nepriklausomybės kovų savanoriams, politiniams kaliniams ir pan., kompensacijos turi būti baigtos mokėti iki 2007 metų, o jų artimiausiems giminaičiams – iki 2009 metų.
Antradienį Konstitucinis Teismas paskelbė, jog Seimas šiuos terminus nukelti gali tik susidarius išimtinėms aplinkybėms, pavyzdžiui, prasidėjus ekonomikos krizei. Priešingu atveju, Teismo nuomone, mažėtų visuomenės pasitikėjimas įsipareigojimus prisiėmusia valdžia.
Teismas nagrinėjo 1999-aisiais priimtų įstatymo pataisų atitikimą Konstitucijai. Šių pataisų nuostatos yra pakartotos 2003-iųjų įstatymo redakcijoje, galiojančioje iki šiol.
Pataisomis galutinis kompensacijų išmokėjimo terminas buvo 1-2,5 metais pailgintas, taip pat panaikintos aiškios taisyklės, kokia kompensacijų dalis piliečiams turi būti išmokama per metus ar per ketvirtį, o mokėjimo grafiką nustatyti buvo palikta Vyriausybės nuožiūrai. Tai Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris teigė trečiadienį Lietuvos televizijos laidoje „Spaudos klubas”.
„Konstitucinis Teismas nusprendė, kad minėtas terminų pratęsimas neprieštarauja Konstitucijai, bet neaiškumas dėl jų išmokėjimo – prieštarauja. Seimas turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad būtų žmonėms aišku, kiek pinigų ir kada jie gali tikėtis gauti”, – kalbėjo E. Kūris.
Seimo 1999-ųjų sprendimą pailginti kompensacijų išmokėjimo terminus Konstitucinis Teismas pateisino, nes tais metais kompensacijų mokėti valstybė negalėjo dėl ekonomikos krizės. Tačiau konstatavo, jog dėl terminų pailginimo „mažėja žmonių pasitikėjimas valstybe ir teise”.
Teismas savo nutarime pabrėžė, jog Seimas negali Vyriausybei perduoti savo įgaliojimų, kuriuos privalo vykdyti pats.
Šis Konstitucinio Teismo sprendimas bus paskelbtas „Valstybės žiniose” ir įsigalios tik po keturių mėnesių, gruodžio 30 dieną. Anot E. Kūrio, įsigaliojimas buvo atidėtas, kad Seimui ir Vyriausybei kuriant naują kompensacijų mokėjimo tvarką nenutrūktų jų mokėjimas pagal neteisėtais pripažintus teisės aktus.
„Jei sprendimas būtų paskelbtas per porą dienų, kiltų grėsmė, kad dabartinis teisinis reguliavimas nebebūtų taikomas, ir kompensavimo procesas apskritai sustotų. Taip žmogaus teisėms būtų padaryta kur kas didesnė žala, nei atidedant nutarimo įsigaliojimą”, – aiškino E. Kūris.
Tai – antras kartas per visą Konstitucinio Teismo istoriją, kai jo nutarimo paskelbimas buvo atidėtas.
Išaiškinimo dėl šių įstatymo nuostatą į Konstitucinį Teismą kreipėsi Vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėjęs kompensacijas gaunančios moters skundą prieš valstybę.
„Spaudos klubo” laidoje E. Kūris neatmetė galimybės, kad Konstitucinį Teismą gali pasiekti skundai ir dėl valstybės įsipareigojimo grąžinti rublinius indėlius. Anot jo, rublinių indėlių grąžinimo bei nekilnojamojo turto kompensavimas skiriasi dviem esminiais aspektais: pirma, kompensacijos yra mokamos už realiai egzistuojantį, tačiau buvusiems savininkams negrąžinamą turtą, tuo tarpu grąžinti rublinius indėlius pasišovusi valstybė jų pati neturi.
Kitas skirtumas – idėja kompensuoti už nekilnojamąjį turtą buvo įteisinta 1990-1991 metais, vadinasi, galioja net ilgiau nei Konstitucija. O grąžinti rublinius indėlius buvo nuspręsta tik prieš keletą metų.
2005-08-25 10:17