Vos trejus metus gyvuojanti ir dvejus su jaunimu dirbanti viešoji ne pelno organizacija „Verslo angelas” rugpjūčio 17-20 dienomis antrą kartą įgyvendino unikalų projektą „Mes žinom kelią 2005”. Žygio-abiturientų palydėtuvių Nemunu tikslas – jauniems žmonėms parodyti verslo Dzūkijos regione perspektyvas ir taip paskatinti juos sugrįžti į gimtąjį kraštą.
Plaukė ir jaunimas, ir verslininkai
Ankstyvą rugpjūčio septynioliktosios rytą žygio Nemunu dalyviai susirinko prie „stiklu” vadinamo Verslo centro, kuriame įsikūręs ir „Verslo angelas”. Nors visi miegojo vos po kelias valandas, o kai kas visai bluosto nesudėjo, apsnūdimo nebuvo nė ženklo. Dar prieš penkias ryto šurmuliavo minia jaunimo, į mašinų aikštelę važiavo vis daugiau kuprinėmis, krepšiais, miegmaišiais nešinų merginų ir vaikinų. Net taksistai stebėdamiesi tarpusavyje kalbėjo: „Judėjimas didesnis nei dieną. Ir tu veži prie „stiklinio”? Kur jie čia visi susiruošė?”
Užsiregistravę, išsidaliję rėmėjų duotus marškinėlius, kepures nuo saulės ir vėliavas, daiktus, kurių nereikės plaustuose, sukrovę į atskirą automobilį, patys susėdę į du autobusus, dar neprašvitus visi patraukė Druskininkų link.
Čia žygio dalyviai rado 6 baidares bei 17 pripūstų ir kelionei paruoštų skirtingo dydžio plaustų (vienas jų kainavo mažiausiai apie 100 litų vienai dienai), pavadintų stambiausių rėmėjų vardais: „Snaigė”, „Hansabankas”, „Alytaus naujienos”, KAGI, „Marisa”, „Rodiklis”, „Skirnuva”, „Bitė”, „Liberalų ir centro sąjunga”, „Saugi zona”, „Astra”, „Baltijos turizmas”, „Alita” ir kt. Atskirą plaustą turėjo „Verslo angelas”, dar viename, „Ligonių”, plauste plaukė ir Raudonojo Kryžiaus medikės Roma Varnelienė ir Onutė Jakutienė.
Kartu su studentais ir abiturientais plaukė ir firmų atstovai – saugos tarnybos „Saugi zona” vadovas Rimas Lekavičius, „Baltijos turizmui” atstovavo Darius Gražulis, medžio masyvo baldų gamintojai KAGI – Evaldas Šiuipys ir Gediminas Goštautas, taip pat plaukė Liberalų ir centro sąjungos Alytaus miesto skyriaus pirmininkas Gediminas Jegelevičius, reklamos paslaugas siūlančiai UAB „Rodiklis” atstovavo direktorė Gintarė Rimkutė-Merčaitienė ir buvęs direktorius Dainius Mickus, UAB „Stamita” – Vaida Kajokienė, PĮ „Bioksas” – savininkas Arūnas Čepulis. Į stovyklavietę buvo atvykęs ir Seimo narys Julius Sabatauskas. Jis dalyvavo diskusijose, patarė jaunuoliams siekiant savo tikslo niekada nenuleisti rankų: „Jei neįleis pro duris, lipkite pro langą”.
Nuskambėjus Druskininkų mero Ričardo Malinausko kalbai, linkėjimams, skatinimams grįžti ne tik į Alytų, bet ir į Druskininkus, plaustai ir baidarės, vedami šūkio „Parodyti kelią pirmyn, kad būtų lengviau rasti kelią atgal”, leidosi į kelionę.
Pavyko geriau nei pernykštis
Kartu su jaunimu plaukęs, linksminęsis, bendravęs, „angeliukų” draugu tapęs „Verslo angelo” vadovas Vaclovas Goštautas įsitikinęs, kad šiais metais žygyje buvo labiau jaučiama pagrindinė žygio idėja, daugiau diskusijų. Pernai būta daugiau ekspromto, blogesnis organizavimas, tikras diskusijų vakaras – vos vienas, o šįsyk viskas vyko pagal planą, ir jaunimas su verslininkais diskutavo kiekvieną vakarą, visus taip pat džiugino nepaprastai geras oras, nors savaitę prieš žygį kiauras dienas pliaupė lietus. „Su Aukščiausiuoju suderinom”,- juokavo „Verslo angelo” vadovas.
Šiemet žygyje-abiturientų palydėtuvėse „Mes žinom kelią” plaukė beveik dvigubai daugiau žmonių nei pernai. Nors nuomonių esama skirtingų, daugeliui pastarasis žygis paliko geresnį įspūdį. „Geriau organizuotas, draugiškesni žmonės, geresnis oras”, – įsitikinusi „angeliukė” ir viena pagrindinių organizatorių Giedrė Praškevičiūtė.
Patiekiant maistą buvo girdėti komentarų, kad praeitais metais maitino geriau. Su tuo sutinka ir „Verslo angelo” vadovas. Jis pasakojo, jog iš pradžių maistą tiekti buvo žadėjęs UAB „Stiklinis restoranas”, tačiau dvi savaitės prieš žygį atsisakė, taigi organizatoriai sukosi kaip įmanydami, kad maitinimas apskritai būtų gautas. Priežasčių, dėl kurių buvo atsisakyta tiekti maistą, nei „Stiklinio restorano” direktorė Gražina Stasiukynienė, nei buvęs vadybininkas Donatas Steponėnas negalėjo nurodyti.
Įtampą sukėlė vietinis jaunimas
Antros žygio dienos vakare į Krikštonyse įsikūrusią stovyklavietę atvyko visas būrys vietinio jaunimo ir sukėlė nemažai įtampos. Organizatoriai visus perspėjo su savimi turėti pinigines, telefonus, kitus brangius daiktus, mat neaišku, kokiu tikslu nekviesti svečiai atvyko. Prie palapinės pasikeisdami nuolat budėjo ir jas saugojo vaikinai, pasirengę nors ir visą naktį neiti miegoti.
Vėliau vyriausiasis „angelas” Vaclovas kalbėjo, kad iki rimtesnio konflikto ar muštynių trūko visai nedaug. Laimei, viskas baigėsi gerai – pabuvę, suvalgę didelę dalį stovyklautojams skirtos vakarienės, jaunuoliai išvažiavo.
Geriausia verslo idėja – tualetas ant vandens
Žygio dalyviai, nuplaukę 80 kilometrų didžiausia Dzūkijos upe, apžiūrėję nuostabų kraštovaizdį, susipažinę su verslo perspektyvomis, kurias teikia Nemunas, jo pakrantės ir ne tik, užkimę nuo šūkavimų ir dainų užkimę, kaitrioje saulėje nusvilę pečius ir nosis, daugelis pirmą kartą išsimaudę visas užterštumo normas dažnai viršijančiame Nemune, kiek pavargę, bet linksmi ir laimingi, kupini gerų emocijų ir neišdildomų įspūdžių, traukdami žygio himnu tapusią grupės „Vitražas” dainą „Iškeliauju į pasaulį” išsilaipino prie Alytaus piliakalnio. Čia jiems koncertavo liaudies kapela „Metelys”, juos pasveikino Švietimo ir socialinių reikalų departamento Švietimo skyriaus vyresnioji specialistė Janina Černiauskaitė.
Įteikti ir apdovanojimai: geriausio šūkio savininke tapo „Bitė”, daugiausia taškų surinko „Rodiklis”, geriausio himno titulas priklauso „Alytaus naujienų” komandai, šauniausia įgula tapo „Liberalų ir centro sąjunga”, paskelbta ir futbolo turnyro nugalėtoja, geriausiu kapitonu išrinktas Kęstutis Geraltauskas iš „Baltijos turizmo” plausto, o geriausia verslo idėja šovė Martynui Dapkevičiui – jis pasiūlė statyti tualetus ant vandens. Šis patogumas būtų tikrai labai pravertęs visiems žygeiviams, mat po 6-8 val. per dieną plaukiančius žmones gamta šaukė ne vieną kartą, ir plaustai vis turėjo ieškoti, kur prisišvartuoti. Sunkiausia būdavo tada, kai jungėsi keli plaustai. Į krantą tekdavo lipti ne per vieną plaustą ir taip išpurvinti, sušlapinti juos ir rizikuoti ne savo noru išsimaudyti Nemune. Tai trikdė tik pačioje žygio pradžioje – vėliau į sudrėkusius ir išpurvintus drabužius, daiktus, kitas nereikšmingas smulkmenas niekas nekreipė dėmesio. Tiesa, mobiliuosius telefonus kai kas paliko namie, o kiti greičiausiai taip padarys kitais metais – į vandenį įkrito ne vieno telefonas.
Plaukti nori ir kitąmet
„Verslo angelo” interneto svetainėje esančioje „Svečių knygoje” parašyti įspūdžiai – labai stiprūs ir beveik vien teigiami. Kritiškas komentaras vos vienas – dėl griežto taisyklių nesilaikymo ir per didelių palapinių – šalta miegoti. Tačiau Vaclovas įsitikinęs, kad turi būti demokratija, o taisyklės – rekomendacinio pobūdžio, jei nori pelnyti žmonių pagarbą ir pasiekti svarbiausią žygio tikslą – sužadinti norą grįžti. Prievarta ir griežtumu to nepasieksi. O ir plaukusi kompanija pasirodė esanti ne tik šauni, bet ir gan atsakinga – jokių nesusipratimų nepasitaikė, konfliktų per visas keturias dienas beveik tarp 200 žmonių neiškilo, ką jau kalbėti apie rimtesnius incidentus ar muštynes, kurių dažnai iškyla tarp besilinksminančio jaunimo. „Iš pradžių niekas netikėjo, kad mums pavyks suvaldyti tiek jaunų žmonių, bet mes įrodėme priešingai”, – šypsojosi „Verslo angelo” vadovas.
Kitą dieną Alytaus teatro salėje, kur visi rinkosi žiūrėti fotonuotraukų ir filmuotos medžiagos, „angeliukų” vadovui Vaclovui paklausus, ar kitais metais plauksime, salę sudrebino garsus ir vieningas: „Taip!”
Kastė Geležūnaitė