Ką apie vandens turizmą Klaipėdoje mano šio miesto valdžios atstovai ir specialistai? Ar neketinama plėtoti šio verslo, kuris, be kitų dalykų, sąlygotų ir papildomų darbo vietų atsiradimą?
Klaipėdos savivaldybės įsteigtos viešosios įstaigos Turizmo ir kultūros informacijos centro (TKIC) direktorė Romena Savickienė mano, kad Lietuvos uostamiestyje vandens turizmas yra prasto lygio. Pasak jos, Klaipėda praktiškai neturi vidaus vandenų turizmo. Padėtį šiek tiek gelbsti tik šiemet liepos mėnesį iš Klaipėdos į Nidą pradėjęs plaukti Kuršių mariomis laivas „Mecklenburg”.
Klaipėdos savivaldybės administracijos Tarptautinių ryšių ir turizmo skyriaus vedėjas Ričardas Zulcas sako, jog vandens pramogų atžvilgiu Klaipėda gerokai atsilieka nuo kitų šalių uostų. Miesto Tarybos narys Vytautas Valevičius, dalyvaujantis naujo projekto apie vandens turizmo paslaugų plėtrą Klaipėdoje ir Lietuvoje rengimo darbe, atkreipia dėmesį į tai, kad Klaipėda šioje srityje nusileidžia netgi Nidai, kurioje yra apie 20 laivų, teikiančių paslaugas turistams. Beje, Kaliningrade nuomojami laivai, organizuojami pietūs ant vandens. Kaliningradiečiai turi parengtą vandens turizmo plėtros studiją, specialistą, užsiimantį vandens turizmo plėtra Kaliningrado srityje.
Klaipėdoje panašių dalykų beveik ir nėra. Paklaustas, kodėl, V. Valevičius atsakė: „Todėl, kad Lietuvoje nebuvo tradicijų užsiiminėti vandens turizmu”. Sovietmečiu Klaipėda buvo gana uždaras ir sunkiai įsivaizduojamas kaip turistinis miestas. Po 21 val. net pliažuose prie vandens nebebūdavo galima prieiti.
Ir Lietuvai atgavus nepriklausomybę Klaipėda visą laiką traktuojama kaip industrinis miestas, vyrauja pramoninė jo samprata. Daugiausia dėmesio uostamiestyje skiriama Laisvajai ekonominei zonai, uosto krovai. R. Zulco teigimu, tik dabar, pradėjus intensyviai vystytis kruizinei laivybai, vyksta lūžis. Pasak jo, pastaruoju metu ir daugelio kitų šalių uostuose mažai efektyvios uostų teritorijos jau užleidžiamos turizmo sektoriui.
R. Zulco manymu, ko gero, sovietiniai draudimai iki šiol išliko žmonių sąmonėje. Nors dabar draudimų mažėja, tačiau žmonės vis dar nenori ką nors keisti. Skyriaus vedėjo teigimu, iniciatyvos jie nesiima ir todėl, kad sutinka institucijų, pripratusių gyventi pagal tam tikrus standartus, pasipriešinimą.
„Be to, nereikia pamiršti, kad uosto teritorija nepriklauso miestui. Uosto krantinėmis rūpinasi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, miestas – tik Danės upės krantinėmis. Miestas iš esmės nedalyvauja uosto valdyme. Vienas meras būdamas Uosto taryboje nieko negali padaryti. Viską sprendžia Vilnius. O jam Klaipėdos miesto vandens turizmas visai neaktualu”,- mano V. Valevičius.
Savivaldybės prioritetai
R. Zulco teigimu, pagrindinės vandens turizmo kryptys Klaipėdoje yra tarptautinių regatų sukvietimas ir kruizinė laivyba. Šiek tiek dėmesio skiriama vandens turizmo rinkodarai. Taigi miesto Turizmo skyrius dirba tik su kruizininkais ir buriuotojais.
„Kalbant apie jūrinį turizmą, reikia pastebėti, kad Klaipėdoje labai sparčiai plėtojama kruizinė laivyba. Tačiau man liūdna, kad net mūsų Danės upė nėra pakankamai išnaudojama vandens pramogoms. Kol kas mes tik minimaliai išnaudojame savo vandenį”,- sako R. Savickienė.
Paklaustas apie jūrinio turizmo perspektyvas, R. Zulcas atsakė, kad ši sritis reikalauja daug koordinacinio darbo. Miesto Savivaldybė kartu su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir TKIC dalyvauja tarptautiniame projekte „Baltijos kruizai”. Siekiama, kad Klaipėdos uostas atitiktų Baltijos uostų standartus. Vedėjo manymu, kruizinių laivų, kurie uoste būna trumpai, atžvilgiu kokių nors pramogų organizuoti nereikia, būtina tik tvarkyti ir puošti miestą. Beje, Turizmo skyrius skiria pinigų mugėms, kai atplaukia didžiulis amerikiečių kruizinis laivas „Constellation”, organizuoti.
Paklaustas, kiek Savivaldybė skiria pinigų jūriniam turizmui, R. Zulcas atsakė, jog šiemet tam iš biudžeto pinigų buvo skiriama pakankamai – apie 100 tūkst. Lt. Jie skirti dviejų regatų Lietuvos uostamiestyje sutikimui, TKIC dalyvavimui tarptautinėse parodose, jachtos „Lietuva” dalyvavimui tarptautinėje regatoje ir kt.
Pernai Vidaus vandens kelių direkcija išleido Kuršių marių jūrlapius. Klaipėdos savivaldybė daug jų nupirko ir dalina veltui užsienio buriuotojams, norintiems apsilankyti Klaipėdoje bei mariomis nuplaukti iki Nidos. Šie jūrlapiai buvo išsiuntinėti visoms ambasadoms, nes daugelis buriuotojų skundėsi, kad neturi tokių navigacinių žemėlapių.
Municipalinių laivelių nebus
R. Zulco teigimu, vandens pramogų Klaipėdos mieste gerinimas – darbas su privačiu sektoriumi. Pasak jo, uostamiestyje nebus municipalinių laivelių, plukdančių turistus po uostą.
Mažųjų laivelių savininkai į Turizmo skyriaus darbuotojus nesikreipia prašydami pagalbos ar patarimo. Anot R. Zulco, Klaipėdos laiveliai, plukdantys žmones į Smiltynę, ir panašūs laiveliai Vokietijoje labai skiriasi ir išvaizda, ir juos aptarnaujančių žmonių apranga. Pasak jo, gal ir reikėtų ieškoti būdų daryti įtaką privačiam sektoriui. „Nesinorėtų kalbėti draudimų kalba, reikia galvoti, kaip skatinti juos pasitempti. Galbūt mažųjų laivelių asociacija galėtų inicijuoti kokį nors projektą dėl jų teikiamos paslaugos kokybės, laivų būklės gerinimo, galbūt net dėl naujų laivų įsigijimo. Reikia, kad laiveliai turėtų savo vietą, kad turistas žinotų, kur jis gali gauti plukdymo laiveliu paslaugą. Visa tai, ką dabar daro privatus sektorius, būtų galima daryti civilizuočiau”,- kalbėjo Turizmo skyriaus vedėjas.
Pasiplaukiojimas laivais Klaipėdos uoste, pasak R. Zulco, nėra pakankamai atraktyvus, nes iš vienos pusės uostas, iš kitos miškas. Pasak jo, prieškarinėje Lietuvoje buvo populiarus laivelių maršrutas iš uosto plaukti į Tauralaukį. Jis sako, gal būtų galima ir dabar plaukti laiveliu iki Klaipėdos universiteto botanikos sodo, tačiau reikėtų sužinoti, ar būtų norinčiųjų tai daryti.
TKIC direktorės teigimu, privačių laivelių Klaipėdoje yra, bet nėra vienos koordinuojančios institucijos, kuri turėtų visą informaciją, kur kokie laivai plaukia, ar paslauga saugi ir t. t.
R. Savickienė sako, jog privati iniciatyva vandens turizmo srityje yra šiek tiek nusilpusi. Jos manymu, mažųjų laivų savininkai galėtų būti aktyvesni, bendromis jėgomis siekti savo tikslų. Pasak jos, bendras darbas duoda geresnių rezultatų nei pavienis. Pasak TKIC direktorės, esant privačiai iniciatyvai centras galėtų padėti rinkodaros srityje.
„Mūsų mažieji laiveliai neturi jokios priedangos. Reikėtų jiems padėti rengti projektus, vykdyti priežiūrą, kad jie plaukiotų saugiai, kad atitiktų šiuolaikinius reikalavimus. Tie laiveliai neturi infrastruktūros. Mes bandome šį bei tą daryti. Pietiniame miesto pakraštyje yra numatyta statyti mažųjų laivų prieplauką, kurioje galėtų tilpti apie 800 laivelių. Gal tada pavyks situaciją pakeisti”, – sako V. Valevičius.
„Mecklenburgui” reikia paramos
V. Valevičiaus teigimu, laivo „Mecklenburg” maršrutas – bandymas išsiaiškinti, ar Lietuvai reikalinga tokia paslauga. Laivas plaukia jau daugiau kaip 2 mėnesius. Norinčiųjų naudotis šia paslauga yra. UAB „Jukunda Mare”, kuriai priklauso laivas, direktorius Sigitas Butkus „Vakarų ekspresui” sakė, jog šiomis kelionėmis labai susidomėjo vokiečių turistai. Jie plaukia iš Juodkrantės į Nidą, iš Nidos į Klaipėdą.
12 valandų kelionės į Nidą ir atgal bilieto kaina – 50 Lt. V. Valevičiaus manymu, tokia paslauga stiprus vidutiniokas gali pasinaudoti kelis kartus per metus. Tačiau tam, kad ši „Mecklenburgo” paslauga apsimokėtų, reikia, kad juo plauktų žmonės iš visos Lietuvos.
Laivas metus laiko stovėjo ir buvo nuostolingas. Dabar jau yra beveik nenuostolingas. Apie pelningumą, be abejo, kalbėti dar anksti. Tačiau šis vienas projektėlis sąlygojo apie 20 naujų darbo vietų atsiradimą – vien tik laivo įgula – 7-9 žmonės.
Manoma, kad tokią paslaugą būtų tikslinga plėtoti ir kitais metais. Beje, šiuo maršrutu galėtų plaukti ir du laivai. Pasak V. Valevičiaus, kadangi šis projektas yra šiek tiek nuostolingas, bent iš pradžių šiam verslui reikėtų kokios nors miesto, Lietuvos ar ES paramos.
Laivas užsuka į Juodkrantę, Nidoje galima pasivaikščioti kelias valandas. „Mecklenburgo” maršrutas, pasak R. Savickienės, yra populiarus. Beje, turistams buvo pasiūlyta plaukti „Mecklenburgu” su dviračiais iki Juodkrantės, nuo jos iki Nidos važiuoti dviračiu, paskui su „Mecklenburgu” grįžti atgal į Klaipėdą. Tokia atrakcija turistams patiko.
Centro direktorė sako, jog dažnas turistas teiraujasi, ar galima nuplaukti į Palangą, į Nidą. Pasak jos, labai daug yra norinčių paplaukioti Kuršių mariomis iki Mingės kaimo.
R. Savickienė nori tikėti, kad „Mecklenburgo” reisai nebuvo bandomieji, kad savininkai ieškos lėšų šiai paslaugai tobulinti.
Linija į Kaliningrado sritį
R. Savickienės teigimu, vis dėlto dedama pastangų siekiant atgaivinti Klaipėdoje vandens turizmą. Šiuo metu rengiamas projektas, kurį TKIC teiks Europos Sąjungos struktūriniams fondams. Projekto esmė: įsigyti porą laivų, kurie kursuotų maršrutu Klaipėda-Juodkrantė-Nida- Rybačius (Rasytė)-Zelenogradskas. V. Valevičiaus manymu, jeigu pavyks įtraukti į šį projektą Rusiją, jis turės daugiau gyvybingumo. Įgyvendinant šį projektą tikimasi keleivių srauto ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Rusijos, Lenkijos, Vokietijos.
TKIC direktorės manymu, šis projektas ne tik patenkintų turistų poreikius, bet ir padėtų spręsti ekologines problemas. Atsiradę laivai pakeistų dalį autotransporto priemonių, kuriomis žmonės važiuoja į Kuršių neriją.
Projektą, susijusį su laivybos linija į Kaliningrado sritį, rengia Savivaldybės Tarptautinių ryšių ir turizmo skyriaus specialistas Liutauras Kraniauskas, konsultuoja miesto Tarybos narys V. Valevičius. Pasak L. Kraniausko, kol kas tai tik idėja, o ar bus gauta lėšų jai įgyvendinti, nežinia. R. Zulco manymu, kadangi jau atliekami prieplaukų ir pasienio kontrolės punktų statybos darbų projektai Rasytėje ir Kaliningrade, atsiranda techninė galimybė tokiems maršrutams. Rengiamas projektas turėtų padėti šalinti biurokratines kliūtis tokiai linijai atidaryti.
Imasi iniciatyvos
Jau rengiami dokumentai dėl Kruizų ir regatų centro steigimo prie TKIC. Pasak R. Zulco, centras užsiimtų kruizinės laivybos ir regatų koordinavimu bei rinkodara. Vedėjo manymu, toks centras galėtų užsiimti vien tik vandens turizmu.
Paklaustas, kodėl tik dabar pradėta galvoti Klaipėdoje apie vandens turizmo centro steigimą, R. Zulcas atsakė, jog idėjų buvo daug, tačiau atsimušta į biurokratines sienas.
R. Savickienės teigimu, dar nenuspręsta, koks bus kruizų ir regatų centro juridinis statusas, ar tai bus skyrius, ar padalinys. „Jis koordinuos kruizinę laivybą ir regatų pritraukimą bei organizavimą. Mažųjų laivelių veiklos, jų uosto atsiradimo, ko gero, šitas centras neapims, nes tai per daug skirtinga veikla, t. y. skiriasi jos tikslai ir darbo principai”,- sakė TKIC direktorė. Tačiau galimybės, kad gali atsirasti žmogus, sugebėsiantis koordinuoti mažųjų laivelių veiklą, ji neatmetė.
Pasak R. Zulco, problema, neturinti aiškiai matomos sąsajos su vandens turizmu,- Klaipėdai labai trūksta kempingų. Svarstoma galimybė steigti municipalinį kempingą Giruliuose ar prie buvusios valčių prieplaukos. Anot R. Zulco, privatus verslas sunkiai skinasi kelią šioje srityje, tad iniciatyvą į savo rankas bandys imti Savivaldybė. Jos Investicijų ir ekonominės plėtros skyrius bandys teikti projektą arba Europos Sąjungos struktūriniams fondams, arba INTERREG programai. Taigi šiam tikslui bus bandoma pritraukti ES lėšų.
Dalia Bikauskaitė
„Vakarų ekspresas”