Klaipėdos autobusų stotis jau kelerius metus priversta kęsti nepageidaujamų „įnamių” įžūlumą – esą į Vilnių, Kauną kursuojantys mikroautobusai iš panosės nugvelbia dalį tais pačiais maršrutais važiuojančių keleivių. Autobusų stoties atstovai teigia, kad valdžios institucijos užsimerkia prieš netvarką, nors tarpmiestinių mikroautobusų vežėjai balansuoja ant įstatymo ribos, Nebylus Klaipėdos autobusų stotyje legaliai dirbančių vežėjų ir „mikriukų” konfliktas tęsiasi jau dešimtį metų. Tiek laiko visos Lietuvos didžiųjų autobusų bendrovės patiria šimtatūkstantinius nuostolius.
Klaipėdos autobusų stotyje budintys du apsaugos darbuotojai negali potencialių keleivių „išgelbėti” nuo mikroautobusų paslaugas siūlančių vežėjų, kurie keleivių ieško dar stoties teritorijos prieigose.
Jų samdomi „kviesliai”, pasidabinę kortelėmis su vardais, lyg legalūs darbuotojai pasitinka ateinančiuosius į autobusų stotį ir kviečia paėjėti iki Butkų Juzės gatvės bei sėsti į ten stovintį mikroautobusą.
Stoties darbuotojai sako, kad situacija dar labiau paaštrėja, kai apsaugos darbuotojai baigia darbą. Privačių vežėjų samdomi žmonės užeina į autobusų stoties pastatą ir net kiša nosis į keleivių laukiančius autobusus.
Legalūs ar ne?
Teisę dirbti šiems mikroautobusų vairuotojams suteikia Valstybinė kelių transporto inspekcija (VKTI) prie Susisiekimo ministerijos.
„Į Vilnių ir kitus miestus važiuojančių mikroautobusų vairuotojai turi visus reikiamus norminius dokumentus, inspekcija jiems išduoda licencinę kortelę. Kadangi reisai nereguliarūs, jokių papildomų leidimų maršrutams nereikia”, – sakė VKTI Klaipėdos skyriaus vyr. inspektorius Vincas Petrauskas.
Jo teigimu, inspekcija nuolat rengia reidus ir tikrina, ar vairuotojai turi visus galiojančius dokumentus, ar nepažeidžia eismo taisyklių.
Susisiekimo ministerijos Kelių ir kelių transporto departamento vyriausiasis specialistas Petras Mikalonis mano kitaip: „Tik dalis minėtų vežėjų laikosi teisės aktais nustatyto reglamentavimo”.
Pasak P. Mikalonio, mikroautobusų vežėjai, vežantys keleivius iš autobusų stočių į kitus šalies miestus, turėtų vykdyti taip vadinamuosius užsakomuosius reisus – juos reglamentuoja Kelių transporto kodekso 2 straipsnio 8 dalis ir 18 straipsnio 4 dalis, aiškiai nustatančios, kada ir kokiais tikslais tokius reisus galima vykdyti.
Keleivių vežimą užsakomaisiais reisais taip pat reglamentuoja Keleivių vežimo lapų apskaitos, užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo tvarka, patvirtinta susisiekimo ministro 2003-01-16 įsakymu Nr. 3-24.
Pagal šią tvarką, vežant keleivius užsakomaisiais reisais būtinos sutartys su kiekvienu keleiviu arba iš anksto sudarytas jų sąrašas. Kalbinti mikroautobusų keleiviai tvirtina nematę tokių sutarčių.
P. Mikalonis pritaria, kad minėti vežėjai, nuolat besibūriuojantys šalia autobusų stočių ir agituojantys važiuoti žmones jų transportu, daro rimtą finansinę žalą teisėtai iš autobusų stočių reguliaraus susisiekimo maršrutais keleivius vežantiems vežėjams.
Siekdama išspręsti šią problemą Susisiekimo ministerija parengė Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalies papildymą, pagal kurį savivaldybių institucijos turėtų nustatyti teritorijų ribas šalia autobusų stočių, kur būtų draudžiama rinkti ir vežti keleivius užsakomaisiais reisais.
Primena vežėjų turgų
Pasak vicemerės Audros Daujotienės, konkurencija yra konkurencija, tačiau jos sąlygos turėtų būti vienodos visiems.
Vicemerė mano, kad susidariusią situaciją reiktų spręsti ieškant bendradarbiavimo galimybių. Galbūt, sudarius sutartį, galima būtų derinti grafikus ir panašiai. Apie galimybę vykti alternatyviu transportu turėtų žinoti ir keleiviai.
Valdininkė pripažįsta, kad panaši problema egzistuoja ir kituose didžiuosiuose miestuose, tačiau situacija, kai iš Savivaldybės įmonės panosės kaip musės į voratinklį gaudomi keleiviai, jai labiau primena vežėjų turgų, o ne civilizuotą konkurenciją.
A. Daujotienei pritaria ir administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė.
„Jeigu „mikriukų” vairuotojai turi licencijas, turėtų turėti ir sutartis, kur jiems leidžiama sustoti. Aš manau, kad jie jų neturi. Klaipėdoje specialiai tokių vietų nesame nustatę. Taigi, gal mikroautobusai važiuoja ir legaliai, tačiau jų sustojimas mieste – nelegalus”, – tikino J. Simonavičiūtė.
Anot jos, Austrijos sostinėje Vienoje panaši situacija išspręsta labai civilizuotai. Konkuruojantis transportas į autobusų stotį neįleidžiamas, tačiau miesto valdžia ieško vietų, kur jis galėtų legaliai stovėti.
„Šalia stoties stovintys „mikriukai” miesto tikrai nepuošia ir aš būčiau prieš juos. Tačiau iki šiolei nesame gavę jokių nusiskundimų nei iš Klaipėdos autobusų parko, nei iš gyventojų – matyt, nėra buvę ir jokių incidentų”, – sakė J. Simonavičiūtė.
Neoficialiais duomenimis, artimiausiu metu Klaipėdos savivaldybėje bus analizuojamos Kelių transporto kodekso pataisos ir ieškoma būdų, kaip sutramdyti suįžūlėjusius mikroautobusų vežėjus. Greičiausiai dar šiemet bus pakoreguota netobulų įstatymų suformuota situacija ir išspręsta „legalių piratų” problema.
Viltė Navickaitė
„Vakarų ekspresas”
Aš manau, kad draudimais problemos neišspresi. Teisingiau būtu sudaryti vienodas sąlygas ir vieniems ir kitiems. O miesto valdžiai reikėtu paskirti aikštele mikroautobusų vežėjams. O keleiviai turėtu galimybę patys pasirinkti su kio važiuoti.