Valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje dirbančių statutinių valstybės tarnautojų ir nestatutinių darbuotojų, atliekančių panašų darbą, atlyginimai skiriasi beveik trečdaliu.
Tačiau sutikdami, jog sistema nėra tobula, valdžios atstovai teigia, kad ugniagesių „statutinimas” turėtų neigiamų pusių, ir su pavydu žvelgia į kai kurių užsienio šalių be atlyginimo dirbančius ugniagesius savanorius.
Uždirba kaip valytojos
Šiuo metu tiek pagal darbo sutartis dirbančių, tiek ir statutinių ugniagesių gelbėtojų atlyginimai, be vadovų ar užimančiųjų aukštesnes pareigas, yra mažesni nei vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šalies ūkyje.
Priskaičiuotas vidutinis statutinių ugniagesių gelbėtojų darbo užmokestis siekia apie 1 190 litų – atskaičius mokesčius gaunama 860 Lt, o vidutinis priskaičiuotas mėnesio atlyginimas šalies ūkyje, Statistikos departamento duomenimis, yra 1 269,8 lito.
Tuo metu dirbantis pagal darbo sutartį ugniagesys grynais gauna apie 590 litų.
Klaipėdos apskrities ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininko Arūno Beniušio teigimu, skirtumas tarp statutinių ir pagal darbo sutartis dirbančių ugniagesių atlyginimo yra didelis, nors atliekamas tas pats darbas.
„Ugnis ta pati, o nestatutinių ugniagesių darbo užmokestis ir socialinės garantijos mažesni. Statutinių ir pareigybinis atlyginimas didesnis, jie dar gauna priedus už stažą, laipsnį ir panašiai”, – sakė A. Beniušis.
Vis dėlto, anot Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) viršininko Stanislovo Petriko, pagal darbo sutartis dirbantys žmonės gali imtis ir papildomo darbo, o statutinių ugniagesių rankos yra surištos.
„Pabandykite išgyventi gaudami tokį atlyginimą. Žmonės juk turi šeimas”, – sakė S. Petrikas.
Gargždų PGT Priekulės komandos atstovai pastebi, kad nuo šio mėnesio net ir padidinus ugniagesių gelbėtojų atlyginimus maždaug 120 litų grynais, pagal darbo sutartis dirbančių žmonių atlyginimas sieks tik apie 700 litų.
„Iki tol vyrai gaudavo 550-560 litų per mėnesį. Tai juk valytojos atlyginimas dirbant tokį rizikingą darbą. Juokinga”, – sakė priekuliškiai.
Neringos PGT, kurioje pagal darbo sutartis dirba apie 30 žmonių, viršininko Vlado Noviko teigimu, tarp ugniagesių gelbėtojų yra ir žvejų, ir taksi bei maršrutinių autobusų vairuotojų. Per vasaros sezoną kai kurie ugniagesiai dirba ir pagalbiniais darbininkais.
„Be papildomo darbo išsiversti Neringoje, kur brangesni maisto produktai nei, pavyzdžiui, Klaipėdoje, neįmanoma”, – sakė viršininkas.
Geba kentėti
Ugniagesiai gelbėtojai pastebi, kad nevienodos ir jų socialinės garantijos. Pasak priekuliškių, jų netenkina, kad statutiniai ugniagesiai į pensiją gali išeiti ištarnavę 20 metų, o dirbantieji pagal darbo sutartis, kaip ir kiti laisvai samdomi darbuotojai – perkopę 60 metų.
„Įsivaizduokite, 62 metų ugniagesys turi laipioti stogais”, – skundėsi priekuliškiai.
Pasak V. Noviko, toks amžius – akivaizdžiai per didelis ugniagesio gelbėtojo darbui. „Be abejo, trisdešimtmetis kokį nors ekstremalų darbą padarys vienaip, o perkopęs per 50 metų – kitaip”, – teigia jis.
A. Beniušio teigimu, atsižvelgiant į darbo pobūdį ugniagesiai gelbėtojai iš tiesų galėtų dirbti tik iki 50 metų. „Tokia sistema tikriausiai yra užsilikusi nuo senų laikų – sovietmečiu taip buvo”, – pastebi jis.
Anot A. Beniušio, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente profsąjungos stengiasi akcentuoti neteisybę, taip pat kartu su policijos pareigūnais dalyvauja mitinguose kovodamos dėl aukštesnių atlyginimų, tačiau į profsąjungas stoja ne visi ugniagesiai.
„Jie tikisi, kad už jų atlyginimus kovos kiti. O gal nario mokesčio nenori mokėti”, – svarstė A. Beniušis.
S. Petriko teigimu, pagrindinė ugniagesio savybė – gebėjimas kentėti, gal todėl jie pernelyg ir nekovoja dėl tokių mažų atlyginimų ir nevienodų socialinių garantijų.
„Pagal charakterį ugniagesiai yra kantrūs – jie turi sugebėti iškęsti dūmuose esant bet kokiai temperatūrai. Gal ši savybė jų gyvenime ir atsispindi”, – svarstė viršininkas.
Pavydi savanorių
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Organizacinio skyriaus viršininko Giedriaus Bagdono teigimu, dabar egzistuojanti sistema iš tiesų būdinga buvusioms Rytų bloko šalims.
„Su pavydu žiūrime į kolegas Vokietijoje, Austrijoje, Danijoje, Didžiojoje Britanijoje, kur stipri jėga – savanoriai ugniagesiai. Būti ugniagesiu yra garbė, būdas išreikšti Tėvynės meilę. Žmonės mokosi ugniagesybos ir dirba savanoriais ugniagesiais laisvu nuo darbo metu be jokio atlyginimo. Taip, beje, buvo ir tarpukario Lietuvoje. Ačiū Dievui, pirmosios savanorijos apraiškos atgimsta ir pas mus, bet, ko gero, dar daug laiko praeis, kol pasikeis žmonių sąmonė ir supratimas”, – teigė G. Bagdonas.
Anot jo, šiuo metu ugniagesiams, kurių darbo santykius reguliuoja Darbo kodeksas, taikomi ne tokie griežti sveikatos tinkamumo, profesinio parengimo reikalavimai, taip pat neribojamas priėmimo į darbą amžius.
Tačiau tokiems darbuotojams nepatikima atlikti aukštos kvalifikacijos reikalaujančių sudėtingų ekstremalių situacijų likvidavimo ir gelbėjimo darbų. Dėl to nukenčia komandų, kurių ugniagesiai dirba pagal darbo sutartis, veiksmų operatyvumas, atliekamų darbų kokybė, o tai tiesiogiai susiję su konkrečių rajonų visuomenės saugumo užtikrinimu.
„Nestatutiniams dažniausiai nurodoma tik gesinti gaisrus ir dirbti pirminius gelbėjimo darbus, todėl jų ir statutinių darbuotojų krūvis nesulyginamas. Atliekamas darbas yra panašus, bet ne identiškas”, – pastebi G. Bagdonas.
Jo teigimu, nors statutas ir numato didesnius reikalavimus, tačiau kartu ir didesnius atlyginimus, socialines garantijas bei pranašesnį pensinį aprūpinimą.
Didėjant reikalavimams visose tarnybos veiklos srityse, tikslinga valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje suvienodinti visų ugniagesių statusą – juos „sustatutinti”, įsitikinęs G. Bagdonas. Tačiau čia yra ir negatyvioji pusė, šį procesą pristabdžiusi.
Netektų darbo
G. Bagdono teigimu, šalies rajonų centrų „statutinimo” procesas prasidėjo 1995-aisiais nuo tų tarnybų, kuriose buvo didžiausias darbo krūvis. Dar reikėtų „sustatutinti” 11 savivaldybių tarnybų, tačiau tam papildomai prireiktų apie 5 mln. litų.
Vis dėlto finansai nėra pagrindinė problema. „Ko gero, net svarbesnis aspektas, kuriam reikėtų teikti pirmenybę – žmogiškasis faktorius. Atlikus apklausą paaiškėjo, kad dabar nestatutinėse gaisrinėse pagal darbo sutartis dirba 30-70 proc. ugniagesių, neatitinkančių statutiniams keliamų amžiaus, išsilavinimo, kvalifikacijos, sveikatos ar kitų reikalavimų. Nusprendus aklai tęsti „statutinimo” procesą su šiais ugniagesiais tektų atsisveikinti”, – sakė G. Bagdonas.
V. Noviko teigimu, nusprendus „sustatutinti” Neringą, darbo netektų apie du trečdalius dirbančiųjų, o papildymo jaunimu čia tikėtis sunku.
„Neringiškių jaunimas mokosi, o kiti išvyksta dirbti į užsienį. Galėtų žmonės atvažiuoti iš Klaipėdos, bet vėl – išlaidos keltui, transportui, o apsigyventi Neringoje beveik neįmanoma”, – sakė V. Novikas.
Klaipėdos apskrityje pagal darbo sutartis dirba Neringos, Kretingos ir Skuodo ugniagesiai. Apskrityje yra per 300 statutinių ir apie 150 nestatutinių ugniagesių gelbėtojų.
Visoje Valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje dirba apie 3 tūkst. 500 statutinių valstybės tarnautojų ir apie 700 nestatutinių tarnautojų bei darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis.
Šalies savivaldybių ugniagesių komandose, kurios nėra tiesiogiai pavaldžios Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui, pagal darbo sutartis dirba per 2 tūkst. darbuotojų.
Giedrė Norvilaitė
„Vakarų ekspresas”