Lietuvos archeologijos draugija (LAD) svarsto galimybę pasitraukti iš Lietuvos vardo tūkstantmečio valstybinės komisijos, negavus lėšų autentiško šalies paveldo išsaugojimui.
Pasak Lietuvos archeologijos draugijos tarybos pirmininko, Lietuvos vardo tūkstantmečio valstybinės komisijos nario Zenono Baubonio, dar 1995 metais Lietuvos archeologijos draugija buvo Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo iniciatorė, ji pateikė svarbiausių darbų, būtinų atlikti iki 2009 metų, programą. „Ją sudarė šalies valstybingumo raidos kompleksiniai archeologiniai tyrinėjimai, publikacijos ir mokslinės konferencijos, tačiau Lietuvos vardo tūkstantmečio valstybinė komisija neatsižvelgusi į Lietuvos istorijos tyrinėtojų nuomonę ir neskyrusi lėšų šiai programai įgyvendinti, susikoncentruodama ties Valdovų rūmų statyba, Prisikėlimo bažnyčios Kaune atstatymu, Nacionalinės XX amžiaus dailės galerijos rekonstrukcija”, – rašoma Archeologijos draugijos pranešime žiniasklaidai.
Pasak draugijos vadovų, Lietuvos tūkstantmečio minėjimo koncepcijoje pasigendama istorinės Lietuvos valstybingumo raidos tyrimų ir mokslinių studijų, neatsižvelgiama į baigiantį išnykti autentišką paveldą – šalies valstybingumo simbolių – piliakalnių, mūrinių pilių ir gynybinių įtvirtinimų – restauravimą ir išsaugojimą ateities kartoms.
LAD tarybos pirmininko Z. Baubonio teigimu, toks komisijos požiūris skatina Lietuvos archeologijos draugiją atsiriboti nuo jos veiklos.
Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo valstybinės komisijos sekretorius ir programų koordinatorius Gediminas Ilgūnas sakė tik iš Eltos sužinojęs apie Lietuvos archeologų draugijos ketinimą trauktis iš komisijos ir nežinąs šio žingsnio motyvų.
„Jeigu visi, kuriems neskiriamos lėšos, pradėtų trauktis iš komisijos… Įvardyčiau tai kaip šantažą. Juk tai Vyriausybės ir Seimo valia skirti lėšų svarbiausiems Tūkstantmečio minėjimo projektams. Kalbant apie šių metų finansavimą, 99 procentai Lietuvos tūkstantmečio minėjimo programos biudžeto yra finansuojama, tačiau pagal projektus yra skirtingai – vieniems skiriama daugiau kaip 100 procentų, kitiems – iki 60 procentų. Argi valstybei nėra svarbūs atkuriami Valdovų rūmai, atstatoma Prisikėlimo bažnyčia arba rekonstruojama Nacionalinė dailės galerija?”, – neslėpė nuostabos G. Ilgūnas, išreiškęs apgailestavimą dėl Lietuvos archeologijos draugijos pareiškimo.
2005-08-24 17:25