Net ir pagal naujus baseinų įrengimui ir priežiūrai iškeltus saugos sveikatai reikalavimus, didelių baseinų vanduo gali būti keičiamas vos kartą per metus
Šią permainingą vasarą vandens procedūrų mylėtojai pliuškenasi ne tik atviruose vandens telkiniuose. Protarpiais atšąlantys orai žmones gena į baseinus, kurie tik per karščius trumpam ištuštėja. Ypač didelis lankytojų antplūdis jų laukia rudenį. Tačiau net ir sumokėję nemažą pinigų sumą už sveikatingumo centrų paslaugas jų klientai negali būti tikri, kad maudosi neužterštame vandenyje. Patikrinimų rezultatai rodo, kad pusėje baseinų randama įvairių pažeidimų.
Galima užsikrėsti
Nepaisant gana griežtų higienos normos, reglamentuojančios baseinų įrengimą, priežiūrą ir kontrolę reikalavimų, net ir ne specialistams dažnai akivaizdu, kad jų nesilaikoma. Ir ne tik mažuose, ne pirmos jaunystės, mokyklų ar įstaigų, bet ir prabangiuose sporto bei sveikatingumo kompleksuose esančiuose baseinuose.
Vandenyje galima pamatyti plaukiojančių panaudotų pleistrų, plaukų kuokštų, kitokių šiukšlių. Kai kada baseino ar sūkurinės vonios vanduo taip tvoskia chloru, kad net baisu į jį lipti. Toli gražu ne visuomet būna švarios drabužinių, dušų patalpos, grindys, kilimėliai.
Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausiosios specialistės Veslavos Golnis teigimu, baseinuose, kuriuose nesilaikoma teikiamų paslaugų saugos ir kokybės reikalavimų, galima užsikrėsti įvairiomis odos ligomis: dermatomikozėmis, keratomikozėmis, paprastai žmonių vadinamomis grybeliu, karpomis, odos pūliniais susirgimais ir net niežais.
Yra tikimybė užsikrėsti ir legionelioze. Jautresniems žmonėms gali sudirgti oda, imti varginti alerginiai susirgimai. Dėl šilto ir drėgno oro būnant baseinų patalpose gali paūmėti astma, pablogėti jautrių chlorui žmonių savijauta. Nuo nešvaraus mikroorganizmais užteršto vandens galime užsikrėsti žarnyno infekcijomis.
Specialistė įspėja, kad didesnę riziką užsikrėsti įvairiomis ligomis kelia ne baseinų vanduo, o netvarkingos dušinės, persirengimo kambariai, tualetai, įvairūs guminiai kilimėliai.
Pažeidimų netrūksta
Baseinų paslaugas Lietuvoje teikia 143 baseinai – 49 dideli, kurių talpa didesnė nei 10 kubinių metrų ir 94 mažieji, veikiantys viešbučiuose, prie pirčių, saunų, sūkurinės vonios. Tačiau mažesnių baseinų gali veikti ir daugiau, nes ne visų jų savininkai praneša, kad juos įrengė, ir teikia baseinų paslaugas.
Nuo šių metų vasario perėmusi baseinų paslaugų saugos ir kokybės kontrolę Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba ir jai pavaldūs visuomenės sveikatos centrai apskrityse patikrino 43 baseinuose teikiamų paslaugų atitiktį higienos normos reikalavimams. Pusėje iš jų rasta įvairių pažeidimų. Jie tikrinti pakartotinai. Tačiau pernelyg mažos tikrintojų pajėgos trukdo reguliariai tikrinti šias paslaugas teikiančias įstaigas.
Visuomenės sveikatos centrų, kurių specialistai tikrina baseinų paslaugų kokybę, duomenimis, dažniausiai pasitaikantys pažeidimai yra šie: pagal higienos normas neatliekami vandens kokybės cheminiai ir mikrobiologiniai tyrimai, vandens kokybė neatitinka higienos normos reikalavimų, per didelė arba per maža laisvojo chloro koncentracija vandenyje, didesnė, nei leidžiama, amoniako koncentracija.
Randama ir įvairių bakterijų – koliforminių, žarninių lazdelių koli, enterokokų. Neretai paslaugos teikiamos neturint šiai veiklai išduoto leidimo – higienos paso, darbuotojai nebūna išklausę privalomųjų higienos ir pirmosios medicinos pagalbos kursų.
Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato, kad pirmą kartą pažeidus higienos normas piliečiai gali būti baudžiami 20 – 200 litų bauda, o įmonių vadovai – 20 – 500 litų bauda. Nustačius pažeidimus antrą sykį fiziniams asmenims skiriama 50 – 500, o vadovams – 200 – 1 tūkst. litų bauda. Sumos nėra labai didelės, todėl kažin ar labai gąsdina nemažus pelnus susižeriančias už nepigias baseinų paslaugas įmones.
Kaune situacija geresnė. Pasak Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vyresniosios specialistės Ingos Šinickienės, patikrinti 5 didieji mokykloms priklausantys baseinai. Pasirodė, kad jų patalpoms reikalingas remontas. Tuo tarpu vandens kokybė atitiko reikalavimus. Be to, tikrinti 7 miesto viešbučių ir kelių sporto klubų baseinai. „Jų patalpos ir vanduo buvo švarūs, atitiko reikalavimus”, – aiškino I.Šinickienė.
Kokybės rodikliai vieši
Nauja higienos norma, įsigaliojusi liepą „Baseinai. Įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai” numato naujovę: baseinuose viešai turi būti pateikti vandens kokybės rodikliai – vandens temperatūra, ph, liekamojo chloro ar kitos dezinfekcijai naudojamos medžiagos koncentracija.
Pasikeitė leistina chloro koncentracijos norma – ji kiek sumažinta ir turi būti ne mažesnė nei 0,5 ir ne didesnė nei 2 miligramai litrui. Vaikų baseinuose – nuo 0,3 iki 1 mg/l. Pasak V.Golnis, jei koncentracija per maža, susidaro palankios sąlygos daugintis mikroorganizmams, jei per didelė – dirginamos gleivinės, išberiama oda. Sumažintas ir leistinas amoniako (šlapimo koncentracijos) kiekis nuo 2 miligramų litre vandens iki 0,5 mg/l.
Taigi baseinų vanduo turėtų tapti švaresnis ir mažiau dirginti odą bei gleivines, nes bus dedama mažiau chemikalų. Taip pat rekomenduojama naudoti ne tik chlorą, bet ir mažiau kenksmingą preparatą bromą, dažniau valyti vandenį ir ozonu bei ultravioletiniais spinduliais.
Į baseiną patenkantis gėlas vanduo turi atitikti geriamojo vandens kokybės reikalavimus (išskyrus
chloro kiekį). Baseinai paprastai pripildomi geriamojo vandens, tačiau jis greitai užsiteršia, todėl yra valomas įvairiais būdais.
Specialistė atkreipia dėmesį, kad baseinuose turi būti įrengti automatiniai laisvojo chloro, ph nustatymo ir užrašymo įrenginiai bei automatinės dozavimo įrangos. Jos parodymus personalas turi tikrinti ne rečiau kaip du kartus per dieną atlikdamas kontrolinius matavimus.
Pagal naująją normą turės būti atliekami ir papildomi mikrobiologiniai tyrimai – legionelių, salmonelių ir kt. Vandens mikrobiologiniai bei parazitologiniai tyrimai atliekami ir amoniako kiekis nustatomas uždaruose baseinuose ne rečiau kaip kartą per mėnesį, atviruose – ne rečiau kaip 3 kartus per metus, vasarą – du kartus per mėnesį, chloro kiekis nustatomas kartą per ketvirtį.
Įspėjimai lankytojams
Dideliuose baseinuose vanduo turi būti keičiamas ne rečiau kaip kartą per metus. Tokia informacija gali pašiurpinti lankytojus. V.Golnis ramina, kad tai nieko baisaus, nes dideliuose baseinuose vanduo visą laiką cirkuliuoja, yra valomas ir po truputį papildomas, panašiai kaip ir natūraliuose vandens telkiniuose. Mažesnių baseinų ir sūkurinių vonių vanduo keičiamas kas tris mėnesius ar dar dažniau.
Pasak specialistės, vandens procedūrų mėgėjai neturėtų užmiršti, kad vandens švara bei paslaugų saugumas priklauso ir nuo jų. Kad ir kaip dažnai būtų keičiamas ir kruopščiai valomas jų vanduo, jei žmonės ramia sąžine lips į vandenį purvini, jis nebus švarus.
Pasinaudojus pirtimi, tualetu ir prieš lipant į baseiną būtina nusiprausti po dušu. Atrodo, elementaru, tačiau toli gražu ne visi šio reikalavimo laikosi. Net išsilavinę žmonės dažnai ignoruoja šį elementarų dalyką. Matyt, neatsitiktinai kai kurių baseinų darbuotojai akylai stebi, ar lankytojai paiso šios taisyklės, o vengiančiuosius įspėja, kad nusipraustų.
Baseinų lankytojai neturėtų lipti į vandenį žaizdotomis kojomis, pažeistų vietų neužklijavę pleistru. Visose baseino patalpose reikėtų avėti guminėmis šlepetėmis. Deja, dažnai jos paliekamos kampe, o žmonės vaikšto basomis. Tai sudaro palankias sąlygas plisti grybelinėms ligoms. Persirengimo kambariuose ant suolelių, taip pat pirtyse prieš sėdantis patariama pasitiesti rankšluostį.
Kai kuriuose baseinuose kabo įspėjimai, kad prieš neriant į vandenį reikėtų susirišti ilgus plaukus, o dar geriau – užsidėti maudymosi kepuraitę. Kai kur taip pat įspėjama prieš maudantis nenaudoti kosmetikos priemonių – nesitepti kūno pieneliais, kremais, skleidžiančiais aštrų kvapą, nes jis ne visiems kartu besimaudantiems gali būti malonus, be to, užteršia vandenį.
Giedrė Budvytienė