Šimto metų sulaukęs senolis tebėra gyvybingas, nes visą gyvenimą tausojo sveikatą ir įvairiais būdais ją stiprino
Petras Deksnys nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens su dukra ir žentu gyvena sode. Atvėsus orams peržiemoti važiuoja į Kauną, o paskui ir vėl nekantriai laukia, kol atbus gamta. Mėgautis jos teikiamais malonumais senoliui – didžiausia atgaiva. „Mieste nėra tokio šaltinio, kaip čia, Drąseikiuose. Jo vanduo atgaivina, suteikia jėgų. Visą gyvenimą mėgau ledinio vandens maudynes, netingėjau dirbti ir mankštintis. Gal todėl ir tokio amželio sulaukiau”, – sako gegužę šimtmetį atšventęs senelis.
Pasodino šimtą medžių
Guvaus proto, žvalus senolis neslepia, jog tebesiilgi savo paties puoselėto didžiulio sodo, kurio apsuptas daug metų gyveno netoli Rokiškio esančiame Jakiškių kaime. „Vieno hektaro sodas buvo vienas didžiausių apylinkėje, apie šimtą medelių: obelų, kriaušių, slyvų – pasodinau savo rankomis. Iš tuometinės valdžios už tai gavau net premiją”, – apie sodininkystės pomėgį pasakoja P.Deksnys. Jakiškiuose Petras sutiko ir savo būsimą žmoną Anelę, jų santuoka tęsėsi 65 metus. Prieš dvylika metų dukra Birutė iš Rokiškio atsivežė tėvukus į Kauną. „Aneliutė vis ilgėjosi gimtųjų namų, sunkiai pakėlė naująją aplinką. Vos pusantrų metų mieste išgyveno, mirė sulaukusi 92 metų. O man Dievas davė ilgesnį amželį”, – sako šimtametis.
Senelis su malonumu dar užkerta rūkytų lašinukų, išėjęs iš pirties išlenkia ir taurelę. Pirtis, žento Leono rankomis įrengta kolektyviniame dukros sode, – vienas didžiausių senelio malonumų. Tiesa, dabar namiškiai nebeleidžia senoliui lipti ant aukščiausio pirties laiptelio, bet maždaug prieš metus jis ten išbūdavo ilgiausiai iš visų šeimos narių. Kokio nors išskirtinio maisto tėvukui dukra negamina – jis, kaip ir kiti namiškiai, valgo ypač daug pačių užsiaugintų daržovių.
Ilgą amžių ir gerą sveikatą P.Deksnys teigia paveldėjęs iš savo senelės – tėvo mama Anapilin išėjo sulaukusi 105 metų. Ilgaamžis buvo ir senelis, jos vyras. Tik Petro tėvukas anksti paliko šį pasaulį – šiltinė jį pakirto sulaukusį vos 53 metų. Petro vaikai – du sūnūs ir dukra, iš pradžių linkėję tėvukui sulaukti šimtmečio, dabar juokauja: reikėtų nepasiduoti savo seneliams ir išgyventi tiek, kiek jie.
Mėgdavo miežinį alų
Viskuo besidomintis, gerą atmintį išsaugojęs senolis mėgsta pasakoti apie savo gyvenimą, kuriame buvo ir šilto, ir šalto. Iš visos šeimos: keturių brolių ir keturių seserų – jis vienintelis toks ilgaamžis. „Dar gyva sesuo Salomėja, pati jauniausia iš visų. Tik Seliūtė eidama remiasi dviem lazdomis, o man užtenka vienos”, – juokauja senelis. Kartais dukra Birutė, kurios šeimoje dabar gyvena tėvukas ir kuri daugiausiai juo rūpinasi, nuveža senelį į gimtąsias Rokiškio apylinkes. Tada, pabendravus su giminėmis, sako senolis, atsigauna širdis, atgyja jaunystės prisiminimai.
Prisiminti senelis Petras turi ką. Apie tai, kaip dirbo „Lietūkyje”, vėliau žirgyne, pirmasis kaime nusipirko radijo aparatą, o dukrai Birutei – dviratį. Stoti į kolūkį P.Deksnys atsisakė ir dėl to šeima ne vienerius metus gyveno jausdama įtampą – žmona Anelė vis būdavo pasiruošusi maišą džiūvėsių. Buvo linksmas, turėjo gražų balsą ir ypač mėgo dainuoti. „Kaimo žmonės iki šiol atsimena: kai tėvukas uždainuodavo, girdėdavosi kaimo gale”, – prisimena Birutė. Dabar sodo kaimynai irgi kartais senelį išgirsta dainuojant. Pati mėgstamiausia jo daina – apie Steponą Darių ir Stasį Girėną.
Gyvendamas Jakiškiuose P.Deksnys mėgdavo ir skanaus naminio alus pasigaminti. „Jį darydavau iš miežių salyklo. Dažniausiai svečius vaišindavau per Petrines ir per Rokiškyje vykstančius Švento Mato atlaidus. Degtinės niekas negerdavo, užtat nuo alaus visi pasidarydavo linksmutėliai”, – prisimena šimtametis. Savo vaikams Vytautui ir Baliui, dabar gyvenantiems Jonavoje ir Ukmergėje, šių gudrybių senolis, tiesa, neperteikė. Sūnūs, apgailestauja šimtametis, iš tėvo nepaveldėjo ir stiprios sveikatos.
Tebėra gyvybingas
Tačiau jaunystėje viena bėda vis dėlto P. Deksnio neaplenkė. Būdamas 27 metų neteko akies. Nelaimė atsitiko, kai, surinkęs iš savo lauko akmenis, juos skaldė. Vienai skeveldrėlei pataikius į akį teko susitaikyti su likimu – visą gyvenimą nešioti akies protezą. Tačiau fizinės ištvermės ir sveikatos likimas nepagailėjo. Tiesa, prieš šešerius metus senolis persirgo insultu. Vėliau gydytojai stebėjosi, kaip tokio amžiaus vyriškis sėkmingai įveikė ligą: jis vėl vaikšto, tebėra puikios atminties. Žiemą su buto, o vasarą sodo kaimynais mėgsta dalytis per radiją išgirstomis naujienomis, žino visus garsiausius šalies politikus.
„Nebuvo dienos, kad tėtė iki pusės nenusipraustų šaltu vandeniu, – sako dukra B.Petraitienė. – O kas antrą dieną po šalto vandens čiurkšle pakiša galvą. Gal dėl to jis niekada rimtai nesirgo sunkesnėmis peršalimo ligomis”. Daugiau kaip 45 metai senolis nėra turėjęs burnoje cigaretės. Kai prieš dvejus metus dukra tėvuką nuvedė į polikliniką patikrinti sveikatos, tyrimų rezultatai buvo puikūs. „Išgirdę, kiek jam metų, ir ligoniai, ir medikai visur užleisdavo tėvuką be eilės. Dar labiau nustebdavo sužinoję, jog jis beveik sveikas”, – pasakoja ponia Birutė.
Šimtametis džiaugiasi 7 anūkais ir 9 proanūkiais. Dažniausiai senelį aplanko ir lauktuvių atveža anūkė Birutė ir proanūkis Algirdas. O su užjūryje gyvenančiu anūku Dariumi, ypač mėgusiu atostogauti pas senelius kaime, šimtametis dažniausiai pasikalba telefonu.
Aldona Kibirkštienė