Vyriausybei pritarė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo projektui ir teiks jį Seimui. Tai padės aiškiau reglamentuoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto veiklą bei sudarys galimybes jo plėtrai.
Dabartinės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo kai kurių straipsnių nuostatos yra pasenusios, prieštarauja kitiems teisės aktams arba yra dviprasmiškos ir neatitinka uosto plėtros poreikių. Kai kuriose įstatymo dalyse nepakankamai išsamiai yra apibrėžtos uosto infrastruktūros ir suprastruktūros sąvokos. Dėl to kyla problemų sprendžiant ginčus su privačiais asmenimis dėl jų reikalavimų atlyginti išlaidas, susijusias su uosto suprastruktūros objektų sukūrimu.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje bei rezervinėse uosto teritorijose yra savivaldybei priklausantys statiniai, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, nėra ir negali būti naudojami uosto funkcinei paskirčiai, trukdo uosto plėtrai, todėl turėtų būti nugriauti ir pašalinti. Dabartinės redakcijos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas nenumato mechanizmo kompensuoti savivaldybei už jai priklausančių pastatų pašalinimą iš uosto rezervinių teritorijų. Vyriausybei pritarus minėtam projektui bus nustatyta tvarka, kaip Klaipėdos jūrų uostas uostamiesčio savivaldybei kompensuos už nugriaunamus uostui skirtose teritorijose esančius pastatus.
Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintą detalųjį planą ir parengtus techninius projektus Klaipėdos uosto teritorijoje bei rezervinėse teritorijose yra numatyta geležinkelio mazgo plėtra, o kai kuriose plėtros zonose ir yra anksčiau minėti savivaldybės pastatai, kurie trukdo geležinkelio statybai.
Vyriausybė