Žemdirbiai prašo Lietuvą paskelbti nelaimės zona

Šalies ūkininkai skaičiuoja derliaus nuostolius

Ledų kruša, beveik dvi savaites su vėju pliaupusios liūtys kai kur sunaikino javų, sodų, linų ir daržovių derlių. Žemės ūkio rūmų specialistai suskaičiavo, kad šiemet ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės dėl dalies derliaus netekties ir produkcijos kokybės bei supirkimo kainų sumažėjimo, patyrė apie 250-300 milijonų litų nuostolių.

Savikritikos žodžiai

Vakar Žemės ūkio rūmuose susirinkę ūkininkai, žemės ūkio bendrovių atstovai, rajonų žemės ūkio skyrių vedėjai, Žemės ūkio ministerijos ir jai pavaldžių institucijų tarnautojai, Lietuvos bankų bei grūdų perdirbėjų asociacijų specialistai net keletą valandų svarstė grėsmingą padėtį. Tačiau šįkart įprasto valdininkų „kalimo” prie sienos nebuvo. Oratoriai analizavo nelaimės pamokas, ieškojo būdų, kaip kritiškoje situacijoje patirti kuo mažiau nuostolių.

Bene svarbiausias klausimas – kas sugebės kompensuoti bent dalį patirtų nuostolių? Ministerijos valdininkai laukia iš rajonų vėluojančios informacijos apie konkrečius nuostolius, laukia Briuselio leidimo patiems, savo valstybės biudžeto pinigais, padengti dalį netekčių. Rajonų atstovai „atsišaudė”, kad ūkininkai nuo aušros iki sutemų sėdi kombainuose ir nėra kada jiems pildyti ataskaitų. Be to, ne visą Lietuvą apima meteorologijos tarnybos tyrimai, kurie būtini, norint įrodyti gamtos stichijos mastą.

Elena Žilinskienė, Alytaus rajono bendrovės „Luksnėnų sodai” direktorė atvirai prabilo, kad reikia apdrausti ne tik pasėlius, bet ir sodus. Gal net privalomuoju draudimu. Tik tada galima ramiau laukti, kad nuostoliai bus padengti. Bėda, kad tik viena draudimo bendrovė iš dalies sutiktų tai padaryti. „Mėginome, bet draudikai užsiprašė tokios sumos, kad mums iš karto reikėtų skelbti bankrotą”, – dalijosi draudimo patirtimi E.Žilinskienė.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas konstatavo, kad žemės ūkio produkcijos supirkėjai, perdirbėjai kooperuojasi, stambėja, o žemdirbiai užsispyrusiai to daryti nenori ir patiria milžiniškų nuostolių.

Premjero patarėjas žemės ūkio klausimais Vidmantas Butkus konstatavo, kad iš 270 tūkstančių registruotų žemės ūkio subjektų tik apie 600 sudarę draudimo sandorius. Ekonominė logika paprasta: kuo daugiau apsidraustų, tuo mažesnis būtų draudimo įnašas. Apie porą milijonų buvo skirta žemės ūkio technikos draudimui, bet pastaruoju metu pasipylę kombainų gaisrai jau baigia sunaudoti šį fondą.

Dr. Vytautas Ruzgas, Sėklininkystės asociacijos tarybos pirmininkas, žemdirbiams priminė, kad jie senokai primiršę veislių konvejerį, kad skirtingų veislių javai pribręstu ne vienu laiku. To nepamiršę šiemet išlošė, nes dalį puikaus derliaus suspėjo iškulti dar iki liūčių. Mokslininkas prognozavo, kad šiemet gali būti gana prastas sėklinių javų daigumas.

Zofija Cironkienė, Daržovių asociacijos direktorė, taip pat pritarė minčiai apie privalomą sodų ir daržų derliaus draudimą.

Kodėl trumpėja padangų amžius

Šmaikštaus žodžio mėgėjas ūkininkas iš Kupiškio rajono Zigmas Aleksandravičius baisėjosi grūdų supirkėjų abejingumu kaimo žmogui. „Dvylika valandų sėdėjęs už kombaino vairo, ūkininkas eilėje prie elevatoriaus naktį leidžia traktoriaus ar sunkvežimio kabinoje. Grūdų priėmėjai ne tik nenori pasistengti kuo greičiau priimti derlių, bet ir tualetų neįrengia. Štai dėl ko taip greitai sudyla transporto priemonių padangos”, – liūdnai šmaikštavo Žemės ūkio rūmų Grūdų augintojų komiteto pirmininkas.

Aušrys Macijauskas, Lietuvos grūdų asociacijos pirmininkas, pabrėžė, kad šiemet daug nuostolių ūkininkai patiria dėl pernelyg drėgnų grūdų džiovinimo. Kai kuriose ES šalyse šias ūkininkų išlaidas kompensuoja iš sąjungos biudžeto. „Mūsiškiai derybininkai dėl tokių dalykų net nemėgino tartis”, – metė akmenį į mūsų valdininkų daržą A.Macijauskas.

Žemės ūkio bendrovių asociacijos atstovas Jonas Sviderskis reikalavo, kad Lietuva būtų kuo greičiau pripažinta nelaimės zona, nes tada būtų lengviau reikalauti ES privalomų išmokų ir kompensuoti derliaus nuostolius.

Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros (LŽŪMPRRA) sandėliuose likę apie 220 tūkstančių tonų praėjusių metų derliaus. Anot Z.Aleksandravičiaus, tai bus saldus pyragas supirkėjams ir perdirbėjams, nes net mokėdami intervencinę kainą (po 350 litų už toną) jie nemokės ilgo laikymo išlaidų. Šio ūkininko nuomone, Agentūra neturėtų šio valstybės turto parduoti iki lapkričio pirmosios – oficialios intervencinių supirkimų pradžios.

Vidmantas Duonela, ūkininkas iš Skuodo rajono, prieštaravo, kad iš valstybės biudžeto būtų remiami draudikai. „Draudimas visada kels sąlygas, kad tik nereikėtų dengti nuostolių. Pavyzdžiui, žuvus serbentų derliui, demagogiškai pasakys: „O krūmai tai liko”. Jeigu audros išguldyti žus pasėliai, tai draudikai visada ras prie ko prikibti – galbūt nenaudojai javų išgulimą sulaikančių stimuliatorių arba kitų priemonių. Šis žmogus pasigedo ūkininkų solidarumo. Šiemet skaudžiausiai nukentės specializuoti grūdų ūkiai, o kodėl kolegos, besiverčiantys gyvulininkyste, negalėtų palankesnėmis sąlygomis supirkti mūsų grūdus.

Kiti reikalavimai verslo partneriams

Žemės ūkio ministerijos sekretorius V.Grušauskas paskelbė, kad jau išsiųstas laiškas į Europos Komisiją atitinkamo departamento direktoriui, išaiškinta sudėtinga Lietuvos situacija, bet jai pagrįsti trūksta konkrečių duomenų, kuriuos, anot šio ministerijos valdininko, vėluoja atsiųsti rajonų žemės ūkio skyriai.

ES ūkiniai metai prasideda nuo spalio 16 dienos, todėl net tiesioginių išmokų už pasėlius nereikia laukti anksčiau kaip gruodį.

Pasitarime dalyvavo žemdirbius aptarnaujančios firmos „Linas ir Viza” atstovas Dalius Malinauskas, kuris pažadėjo bent kiek atidėti ūkininkų kreditorinius įsiskolinimus, pripažino, kad priversti mokėti „siaubingai mažas grūdų supirkimo kainas”. Dabar už pašarinių kviečių toną jie temoka po 270 litų, tačiau „dėl mūsų firmos nė vienas ūkininkas nebankrutuos”, – žadėjo D.Malinauskas.

LŽŪMPRRA direktorius Aristydas Kulvinskas pranešė, kad neseniai Agentūra pasirašė sutartis su 13 bendrovių saugoti daugiau kaip 82 tūkst. tonų naujojo derliaus grūdų. Intervencinis kviečių ir miežių supirkimas prasidės nuo lapkričio mėnesio ir tęsis iki kitų metų liepos 31 dienos, o paraiškas tokiam pardavimui priims iki gegužės pabaigos. Beje, šiemet pirmąkart bus privalomi mikotoksinų kiekio tyrimai, už kuriuos mokės patys pardavėjai.

Susirinkimo dalyviai priėmė rezoliuciją, kuri bus įteikta šalies vadovams. Tarp pagrindinių reikalavimų – Lietuvą pripažinti meteorologinio stichinio reiškinio zona, prašyti rajono savivaldybių, kad žemdirbiai šiemet būtų atleisti nuo žemės mokesčių, kreiptis į ES Komisiją, kad iki lapkričio būtų atsiskaityta su tiesioginėmis išmokomis už pasėlius.

Bankų, aptarnaujančių firmų, kreditavusių žemdirbius įsigyjant trąšas bei augalų apsaugos priemones, paprašyta netaikyti sankcijų ir atidėti kreditų mokėjimą, pageidauta sušvelninti superkamų grūdų standartų reikalavimus.

Julius Lenčiauskas

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.