Vos tik pradedamos viešos kalbos apie rinkimus, kaipmat pasipila įvairiausi vienos ar kitos partijos pareiškimai. Taip yra ir dabar, kai kalbos ima jau suktis apie artėjančius savivaldybių tarybų rinkimus. Kiekviena partija iš anksto stengiasi pasigriebti pačias aktualiausias visuomenėje idėjas, tikėdamasi ant jų kaip ant balto žirgo išjoti per rinkimus.
Seniai aišku, kad teisėsaugos korta yra bene pati parankiausia „derantis” su rinkėjais. Pažadėk geresnes pensijas – niekas netikės. Kita kalba, kai žadama patobulinti mažiau pažįstamą sritį, pavyzdžiui, teisėsaugą.
Šį kartą bene pirmieji su savo poppasiūlymais sukruto Tėvynės sąjungos nariai. Tiesa, viešai skelbiama, kad ši iniciatyva yra „Lietuvos sąjūdžio” tarybos, tačiau svarbiausieji idėjos „stūmėjai” – buvęs parlamentaras prof. Vladas Vilimas ir opozicinės tėvynės sąjungos narys parlamentaras Rytas Kupčinskas. Žodžiu, idėja tikrai nesvetima konservatoriams. Jie kaip jautį už ragų čiupo teismus. Teismams reikia tarėjų. Ne prisiekusiųjų, o tarėjų. Kodėl? Todėl, kad apie prisiekusiųjų instituciją jau buvo ne kartą diskutuota, ir ši idėja kažkaip neprilipo Lietuvoje. Dabar prabilta apie tarėjus, t.y. seną tarybinę tradiciją, kuri, kaip sako konservatoriai, yra visose demokratinėse pasaulio valstybėse.
Akivaizdu, kad teismų darbe yra labai daug spragų. Kad jos būtų užlopytos, Prezidentas Valdas Adamkus šių metų liepą sudarė darbo grupę, kuriai pavesta parengti ir pateikti pasiūlymus dėl teisės aktų, reglamentuojančių pretendentų į teisėjus atranką, teisėjų skyrimą bei kitus su teismais susijusius klausimus, tobulinimo. Iš tiesų viskas prasideda nuo teisėjų, jų kandidatūrų. Jeigu šiandien vis dar nesugebame į teismus paskirti tikrai šio darbo vertų žmonių, tai kaip galėsime garantuoti už tarėjus? Skiriamas teisėjas išnarstomas po kaulelį, dabar jau ir internete galima pareikšti nuomonę apie pretendentus į teisėjus ar darančius karjerą teisėjus. Visas šias procedūras, žinoma, reikėtų atlikti ir su tarėjais. Skirtumas tas, kad tarėjai niekada nebus tiek atsakingi už priimtus sprendimus ar nuosprendžius, kiek atsakingi bus teisėjai. Jie tik patariamasis balsas, bet gal su savo politinėmis nuostatomis, nors viešai jų gali net nedeklaruoti. Be to, Lietuva – ne Jungtinės Amerikos Valstijos, kur į bylą Kalifornijoje tarėjus ar prisiekusiuosius gali parinkti iš Pietų Karolinos. Mūsų šalis per maža tokiems eksperimentams.
Lietuvos teisėjai priešinasi prisiekusiųjų institucijai, skeptiškai vertina ir tarėjus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Vytautas Greičius ne sykį viešai ir kategoriškai yra pasisakęs prieš prisiekusiųjų instituciją. Jo teigimu, Lietuvos visuomenė dar nepriaugo iki tokio lygio, kad būtų galima kalbėti apie visuomenės atstovus teismuose. Žmones kol kas per daug valdo emocijos, o tai gali turėti neigiamą įtaką teisingumui. Pasak V.Greičiaus, teisingumą turi vykdyti tik teisininkai. Jis kaip pavyzdį yra pateikęs seną, dar 1994 m. svarstytą „Vilniaus brigados” lyderio Boriso Dekanidzės, kaltinto žurnalisto Vito Lingio nužudymu, bylą. Kai ta byla buvo paskirta nagrinėti jam, dar egzistavo tarėjų institucija. Apsvarstęs situaciją, V.Greičius kreipėsi į tuometinę šalies valdžią prašydamas, kad būtent tada, iki šios bylos nagrinėjimo, būtų pakeistas įstatymas – panaikinta tarėjų institucija ir įtvirtintos teisėjų kolegijos. Tuometiniams valstybės vadovams buvo įrodyta, kaip svarbu, kad rezonansines bylas nagrinėtų ir sprendimus priimtų teisininkai profesionalai. Parlamentas pritarė tokiam pasiūlymui. Dabar V.Greičius prisimena, kaip po minėtos bylos teismo posėdžių užsidarydavo su kitais teisėjais kabinete ir valandų valandas teisine kalba diskutuodavo apie bylą, joje surinktus įrodymus, liudytojų parodymus. Byla buvo labai svarbi ir be galo sudėtinga, ir tarėjai arba būtų jos tiesiog iki galo nesupratę, arba galėjo būti dar blogiau – galėję pasiduoti labai dideliais pinigais paremtai nuomonei.
B.Dekanidzė buvo nuteistas mirties bausme. Teisėjų papirkti nepavyko.
Kaip būtų dabar? Ar lengviau papirkti nemažai uždirbantį teisėją, ar minimalias pajamas gaunantį tarėją?
Violeta Vilkauskaitė