Į „Megą” vilios rykliai

Metų pabaigoje Kaune bus atidarytas Baltijos šalyse analogų neturintis prekybos ir pramogų centras

Kauno pakraštyje šių metų pabaigoje duris atvers naujos kartos prekybos ir pramogų centras „Mega”.

Turėdamas 72 tūkst. kv. m plotą, jis bus didžiausias Vidurio Lietuvos regione ir pagal savo koncepciją neturintis analogų Baltijos šalyse. Į prekybos ir laisvalaikio centro statybą bus investuota 200 milijonų litų.

Siekia išskirtinumo

„Norėjome padaryti kažką naujo, ko tikrai dar nebuvo Lietuvoje”, – vakar surengtame pristatyme sakė „Mega” valdančios kompanijos AB „Baltic Shopping Centers” (BSC) valdybos pirmininkas Augustinas Rakauskas.

Centras statomas šalia Kauno IX forto, magistralių Vilnius – Klaipėda bei „VIA Baltica” sankirtos esančiame beveik 17 ha žemės sklype.

Projektui realizuoti pasirinktas Lietuvoje iki šiol niekur neįgyvendintas vakarietiškų prekybos ir pramogų centrų principas, kai tokie centrai statomi už miestų ribų.

„Projektuodami „Megą” siekėme, kad centras ne tik taptų Vidurio Lietuvos simboliu, šių apylinkių gyventojų susibūrimo vieta, bet ir pritrauktų į Kauną naujų lankytojų, skatintų viso šio regiono plėtrą”, – sakė A.Rakauskas.

Anot jo, tikėtis didelio žmonių srauto leidžia patogi centro vieta.

A.Rakauskas mano, kad „Megos” centre apsilankę žmonės norės užsukti ir į Kauną. „Manau, kad nestigs norinčiųjų apsilankyti mieste, šalia kurio yra centras, liudijantis miesto galią”, – sakė jis.

Dominuos vienaaukštė architektūra

Pastatą sudarys trys korpusai. Didžiausius plotus „Megoje” užims prekybos centrai „Senukai” (apie 20 tūkst. kv. m) ir „RIMI Hypermarket” (maždaug 9 tūkst. kv. m). Juos sujungs 430 metrų ilgio dengta alėja, kurioje įsikurs apie 100 parduotuvių.

Pramogų zona bus sukoncentruota alėjos centre esančios aikštės antrame aukšte. Centrinė alėjos aikštė bus vienintelė dviaukštė „Mega” centro vieta. Remiamasi požiūriu, kad vieno aukšto prekybos centrai yra patogesni ir pirkėjams, ir prekybininkams.

Įsikurs penkios kino salės

A.Rakauskas pažymėjo, kad pramogų zonoje įsikurs naujas kino operatorius – veiklą Lietuvoje pradedantis kino teatrų tinklas „Cinamon”. Penkiose salėse filmus vienu metu galės žiūrėti daugiau kaip 1000 žmonių. Kino teatras lankytojams siūlys ne tik naujausius filmus. Čia jie specialiose salėse galės švęsti gimtadienius, šventes, naršyti internete.

Pramogų zonoje taip pat bus sporto klubas, boulingas, vaikų žaidimo bei kūdikių vystymo kambarys, veiks apie 10 barų, kavinių ir restoranų.

Centre bus sukurta apie 2 tūkst. darbo vietų. Bendras visų „Megoje” nuomojamų patalpų plotas užims beveik 60 tūkst. kv. m. Šalia prekybos ir pramogų centro ketinama įrengti 2,5 tūkst. vietų automobilių stovėjimo aikštelę. Automobilių aikštelės bus įrengtos tik priekinėje centro pusėje. Pro galinę dalį bus tiekiamos prekės.

Anot A.Rakausko, aikštelę galima greitai padidinti iki 3000 vietų. „Šalia dar turime teritorijos, kurioje galėtume statyti ir daugiaaukščius garažus”, – sakė jis.

Projektavo užsieniečiai

Centrą projektavo keturis dešimtmečius šia veikla užsiimanti Didžiosios Britanijos bendrovė „Chapman Taylor”. Tarptautinė kompanija šiuo metu plėtoja projektus 25 pasaulio valstybėse.

Anot J.Zygfrido, buvo nelengva į vieną architektūrinę visumą sujungti visus statinius. „Siekėme išskirtinumo. Pavyzdžiui, „Rimi” centras nebus visiems įprasta stačiakampė dėžutė, kokių itin daug Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje, kitose šalyse. Atskiri statiniai skirsis statybinėmis medžiagomis, spalvomis. Pasivaikščiojimas centru bus tarsi kelionė nuo Lietuvos pakrantės į šalies gilumą: vienoje dalyje vyraus jūros tema, kitoje – miškų tema, centriniame hole – miesto aikštės motyvai”, – dėstė architektas.

Rykliai lauks prie įėjimo

„Megos” lankytojai centro išskirtinumą turėtų pajusti vos tik įėję pro pagrindinio įėjimo duris. Šioje vietoje bus įrengtas daugiau kaip 10 m aukščio, 4 m pločio, 11 m ilgio akvariumas, kuriame įsikurs daugiau kaip 200 skirtingų egzotiškų žuvų. Tarp jų bus šeši rykliai. „Tai bus didžiausias iki šiol nespecializuotose vietose įrengtas akvariumas Europoje. Svarbu sėkmingai parinkti žuvis, kad jos viena kitos nesudraskytų”, – juokavo A.Rakauskas.

Projektuotojai pasistengė, kad dienos metu „Megą” apšviestų natūrali šviesa, o lankytojai visada galėtų matyti dangų. Pagrindinės parduotuvių alėjos išplanavimas bei miesto gatvelę primenančių vitrinų išdėstymas lankytojams turėtų sukurti nuolat šurmuliuojančios prekybos gatvės įspūdį.

Žmonės turėtų patogiai eiti iš vienos parduotuvės į kitą. Pagrindinės alėjos plotis – 12 metrų. (Palyginimui – Vilniaus „Akropolyje” pagrindinė alėja yra 8 metrų pločio.) Miesto aikštės idėją simbolizuos prekybos ir pramogų centro viduryje įsikūrusios kavinės ir restoranai.

Pirmasis viadukas už privačias lėšas

Virš automagistralės Vilnius – Kaunas šiuo metu statomas keturių eismo juostų viadukas. „Jis naudingas ne tik mūsų centrui, bet ir Kauno infrastruktūros plėtrai, nes sujungs Vytėnus su Šilainiais. Viaduko ir privažiavimo kelių statybos kainuos 13 mln. litų”, – sakė A.Rakauskas. Anot jo, šis viadukas taps pirmuoju už privačias lėšas įrengtu viaduku virš pagrindinės Lietuvos automagistralės.

„Mega” centras priklauso kompanijai „Baltic Shopping Centers”, kurios kontrolinį akcijų paketą – 80 proc. – valdo A.Rakausko kontroliuojama įmonė SSPC. Likusi „Baltic Shopping Centers” akcijų dalis priklauso Vokietijos kompanijai GmbH „Pfeifer Development”. Kompanija „Baltic Shopping Centers” taip pat valdo mažmeninės prekybos parką „Banginis”. Pagrindinis statybų rangovas – „YIT Kausta”.

Sporto arenos kol kas nestatys

Šiemet A.Rakauskas buvo prabilęs ir apie ketinimus šalia „Megos” statyti sporto areną. Jo projektas tapo iššūkiu Kauno miesto savivaldybei, kuri jau apsisprendusi naujuosius rūmus statyti Nemuno saloje.

Vakar „Kauno dienos” paklaustas, ar sporto arena šalia „Megos” bus statoma, A.Rakauskas atsakė, kad šiuo metu toks klausimas nesvarstomas. Tiek Savivaldybė, tiek verslininkas siekia užsitikrinti nacionalinės svarbos objekto statusą, tačiau Vyriausybė delsia priimti sprendimą.

„Visi žinome, kad Kaune naują areną reikia pastatyti iki 2009 metų. Mes turime apie 10 hektarų teritoriją, kurioje esame suplanavę du variantus. Jeigu sporto arenos nestatysime, ten bus kas kita”, – mįslingai sakė A.Rakauskas.

Jis teigė nenorįs konfliktuoti su Kauno savivaldybe. „Mes tik pateikėme alternatyvią nuomonę, tačiau sulaukėme keistos reakcijos. Mane labai nustebino valdžios pasipiktinimas, jog kažkas pasiūlė kitokią nuomonę”, – teigė verslininkas. Anot A.Rakausko, jis nusiteikęs kurti bendrą projektą, „tačiau reikia, kad to norėtų ir miestas”.

Verslininkas prisiminė, kad prieš 4-5 metų miesto vadovai jam siūlė statyti sporto areną. „Tada net negalėjau svajoti apie tokius dalykus. Dabar mes jau išaugome, ir tai galime padaryti”, – sakė jis.

A.Rakauskas tikino nebandąs slapta siūlyti savo projektą. „Vieną kartą jį pristatėme Ūkio ministerijoje, dalyvaujant dvylikai žmonių. Antrą kartą projektą pateikėme Vyriausybės komisijai, pristatyme taip pat dalyvavo Kauno vadovai”, – sakė jis.

Kur iškils sporto rūmai, svarbu abiem prekybos gigantams – Karaliaus Mindaugo gatvėje iškilsiančiam „Akropoliui” bei „Megai”. Laimės tas, šalia kurio centro bus statomi nacionalinės svarbos objekto statusą turintys rūmai, kurie garantuos sportinių ir pramoginių renginių gausą.

Dainoras Lukas

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.