Rugsėjo 3 dieną Belgrade Lietuvos rinktinės laukia atsakingas ir principingas susitikimas su Serbijos ir Juodkalnijos nacionaline komanda. Prieš savaitę mūsiškių iškovota pergalė draugiškame mače prieš baltarusius, žinoma, suteiks futbolininkams psichologinės stiprybės, paskatins aistruolius dar labiau palaikyti savo rinktinę. Jei mačą su ispanais per TV Lietuvoje stebėjo pusė milijono žiūrovų, tikėkimės, kad šįkart jų bus dar daugiau. Tačiau turime pripažinti, kad serbai – ne baltarusiai. Užimanti pirmąją vietą mūsų grupėje komanda turi realius šansus patekti į finalinį etapą. Mes irgi turime galimybių, bet dėl jų reikia rimtai pakovoti.
Serbų nuotaikos ne pačios džiaugsmingiausios. Rugpjūtį nusileidę Kijeve vykusiame turnyre lenkams rezultatu 2:3 ir ukrainiečiams 1:2, karštakošiai serbai sieks reabilituotis prieš savo gerbėjus. Galima neabejoti, kad dėl pergalės jie aukosis iš paskutiniųjų. Vadinasi, žaisdami sau įprastai kietai ir grubiai, liaudiškai tariant, „jugoslavišku stiliumi”, skubės ir darys klaidų. Jomis mūsiškiai privalo pasinaudoti. Galbūt pralaimėjimai lenkams ir ukrainiečiams neatsitiktiniai, ir serbai tiesiog pavargo šiame atrankos maratone? Tad lietuviai gali kovoti lygiai, nepamiršdami, kad namų susitikimas su Balkanų atstovais atsargoje lieka. O namuose ir sienos pagelbės.
Futbolas.lt pradeda pasakojimų ciklą apie Serbijos ir Juodkalnijos komandą bei Lietuvos rinktinės pasiruošimą artėjančiai kovai Belgrade.
Goranas Gavrančičius niekados neklysta
Anot įvairių šalių futbolo specialistų, šis aukštas (191 cm), galingas ( 84 kg) futbolininkas apdovanotas universalaus gynėjo bruožais. Aikštėje G.Gavrančičius rungtyniauja centro gynėju arba atraminiu saugu. Jis puikiai skaito žaidimą ir niekada nesmūgiuoja kamuolio „Dievui į langus”. Net priešininko puolėjui atsidūrus Goranui už nugaros, jo ekipos baudos aikštelėje, serbas nepuls prasižengti, bet pagal futbolo taisykles racionaliai atkovos kamuolį. Žinoma, šaltakraujiškus žaidėjo veiksmus pateisina Gorano patirtis – rugpjūčio 2 dieną futbolininkui sukako dvidešimt septyneri metai.
Stipriausia G.Gavrančičiaus savybė – puikus žaidimas galva. Šiuo koziriu Serbijos rinktinės gynėjas naudojasi ne tik gindamasis, bet ir puldamas. Komandos draugams įžaidžiant standartines padėtis, pavyzdžiui, keliant kampinį, G.Gavrančičius ne retai pasiunčia kamuolį į varžovų vartus. Šiandien talentingas serbas gina Kijevo „Dinamo” spalvas ir laikomas vienu iš komandos lyderių. Sužaidęs 103 susitikimus, gynėjas įmušė 17 įvarčių.
Lietuvis Edgaras Česnauskis, G.Gavrančičiaus komandos draugas Kijeve, negaili pagyrų serbui.
E. Česnauskis: „Būtent iš tokio charakterio futbolininkų formuojamos nugalėtojų komandos. Net nesėkmingai susiklosčiusios rungtynės prieš lenkus ir ukrainiečius nepalaužė Gorano stiprybės. Jis nuolat nuteikinėjo komandos draugus kautis ir pirmas rodė kovingumo pavyzdį.
Be abejo, visiems žmonėms būna „juodų dienų” ir kartais aikštėje nepavyksta išnaudoti visą savo ar komandinį potencialą. Tačiau man visiškai nesitiki, jog Gavrančičą ir jo ekipą juodas laikotarpis ištiks būtent rugsėjo 3 dieną… Jei serbas nusiteiks rungtynėms su Lietuvos ekipa, patikėkite, dėl Gavrančičiaus klaidos lietuviai įvarčio tikrai neįmuš… Nemėgstu prognozuoti, tačiau manau, kad mūsų puolėjams teks rimtai paprakaituoti, norint pramušti serbų gynybinę sieną, ypač jei pulsime primityviai – per centrą.
Galima drąsiai teigti, G.Gavrančičius – pagrindinis Serbijos gynybos ramstis. Kas taps jo pagrindiniais pagalbininkais artėjančiose varžybose? Tai gali būti Mladenas Krštajičius, atstovaujantis FC Schalke 04 (Vokietija), Marjanas Markovičius, rungtyniaujantis FK „Crvena Zvezda” (Belgradas) arba Ivica Dragutinovičius iš „R. Standard de Liege” (Belgija). Tačiau, pasak Europos futbolo ekspertų, šie žaidėjai ne tokie patyrę kaip G.Gavrančičius, bet tokie pat kovingi ir agresyvūs.
Anonsas. Kitas mūsų pasakojimas bus apie Serbijos ir Juodkalnijos ekipos gynėją Nemanja Vidičių.
Natalija Ivanova