Kruizinius turistus globojo krovos kompanija

Klaipėdos savivaldybės svajonės priimti uoste apie 100 kruizinių laivų ir patekti į turistų lankomiausių regiono miestų dešimtuką skęsta rūpesčiuose – kur sutalpinti laivus ir kiek metų reikės laukti naujo keleivių terminalo įkurtuvių.

2007 metais kruiziniai laivai Klaipėdoje lankėsi 65 kartus, jais atplaukė 35 tūkst. turistų. Šiemet užsiregistravę 48 laivai, pusėje jų telpa daugiau nei po 2 tūkst. keleivių, todėl laukiama dar daugiau turistų. Gegužės 16 dieną prasidėjęs kruizinis sezonas tęsis iki rugsėjo 24 dienos.

Pradėtame rinkti ateinančių metų paraiškų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai sąraše pažymėti 25 įplaukimai 2008 metais ir vieno laivo „Empress of the Seas” 9 įplaukimai 2009 metais. Skubėti registruotis Klaipėdoje būsimiems turistiniams sezonams laivybos operatorius, be įprastų priežasčių, skatina ir vietos laivams trūkumas.

Statybos vėluoja.
Klaipėdoje 2003 metais pastačius specializuotą kruizinių laivų terminalą atrodė, kad nesklandumai dėl jūrinių turistų priėmimo atitolo ilgam. Tikėtasi, kad, padaugėjus laivų, uoste bus suspėta įrengti ir antrąjį terminalą.

Tačiau Lietuvos jūrinio turizmo plėtros tempas gerokai atsiliko nuo pasaulio turistų susidomėjimo Baltijos jūros regionu. Valstybės deklaracija keleivių terminalą pastatyti iki 2009 metų vasaros sezono įklimpo biurokratiniame liūne.

„Rožinis” planas žlugo, dabar turime kiek realesnį, bet ir tas gali keistis. Geriausiu atveju naujas universalus terminalas veikti pradės 2011 metų vasarą. Nors finansinių kliūčių lyg ir nėra, dėl organizacinių priežasčių vėluoja projektavimo darbai”, – „Lietuvos žinioms” sakė terminalo operatorės bendrovės „Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas” vadovas Benediktas Petrauskas. Jo žiniomis, jau baigiamas jūrinės dalies projektas, iki metų pabaigos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ketina pradėti krantinių bei išsikišusios prieplaukos (pirso) statybas. Vyksta ir geležinkelio viaduko per Varnėnų gatvę, už kurį atsakinga bendrovė „Lietuvos geležinkeliai”, projektavimas. Pastatyti šiuos objektus prireiks ne mažiau 24 mėnesių.

Tačiau pagrindinės iš trijų Baltijos prospektų sankryžos, susikertančios su Minijos gatve, projektavimas truks iki 2009 metų vidurio. O kol nėra transporto infrastruktūros, keleivinio terminalo socialinės infrastruktūros kurti taip pat neskubama.

Avarinė situacija

Jau ankstyvą pavasarį tapo aišku, kad Klaipėda šį sezoną visų užsiregistravusių laivų nepajėgs sutalpinti kruiziniame terminale. Todėl šiemet pirmą kartą Lietuvos uostą į laivo „Empress” maršrutą įtraukęs ispanų operatorius pakeitė paraišką, perpus sumažindamas įplaukimų skaičių – iki 9. Nors operatorius nenorėjo laivo švartuoti rizikingoje keleiviams vietoje, to išvengti nepavyko. Ir iš devynių įplaukimų laivui „Empress” du kartus teko priplaukti prie kompanijos „Klasco” krantinių, toje pačioje vietoje, kur buvo priimami iki 2003 metų į Klaipėdą atplaukiantys visi kruiziniai laivai.

Dar du kartus „Klasco” krantinė numatyta švartuotis Bahamose registruotam laivui „Delphin”, kuris antrą kartą šį sezoną turėtų atplaukti rugsėjo 5 dieną.

Pagal uosto taisykles numatyta, kad laivo agentas turi derinti veiksmus su krantinės naudotoju. „Šįkart jokių sunkumų dėl vietos kruiziniams laivams trūkumo mes nepatyrėme. Žinoma, laivų operatoriai sutinka švartuoti laivą krovos zonoje tik avariniu atveju, dėl to ispanai ir atsisakė 9 reisų”, – LŽ sakė laivo agentas, „Limarko” kompanijos atstovas Saulius Laumenis.

Klaipėdos turizmo ir informacijos centro vadovė Romena Savickienė pasidžiaugė, kad kompanija „Klasco” kruizinių laivų priėmimą organizuoja sklandžiai, laivus aptarnaujantys automobiliai įleidžiami nemokamai, teritorija tvarkinga, yra rodyklės.

„Rugsėjo 1-ąją laivu „Empress” atplaukę ispanai kur kas labiau stebėjosi ne dėl to, kad pateko į gamybos teritoriją, o dėl draudimo Lietuvoje prekiauti alkoholiu. Ispanų publika mėgsta linksmybes, jiems patinka Palangoje, Basanavičiaus gatvėje, išlenkti bokalą alaus. Turistai iš anksto buvo įspėti, kad to daryti negalės”, – pagrindinį pastarojo reiso savitumą atskleidė R.Savickienė.

Jos pastebėjimu, skirtumas tarp kruizinių laivų švartavimo terminale ir „Klasco” teritorijoje buvo tas, kad turistams buvo sunku savarankiškai patekti į Klaipėdos senamiestį. Kad uosto teritorijoje vaikščiotų kuo mažiau turistų, jiems vežti iš laivo į miesto centrą skiriamas autobusiukas, kurio 4 reisai per dieną, be kitų priėmimo išlaidų, savivaldybei papildomai kainavo 400 litų.

Uostininkai pasistengė

Pasak „Klasco” komercijos direktoriaus Vytauto Kauno, kompanija nuostolių nepatyrė ir laivų agentai netikėtumų išvengė tik dėl palankiai susiklosčiusių verslo aplinkybių.

Priimant kruizinį laivą riboti uosto veiklą ir eismo judėjimą tenka kone trečdalyje teritorijos. Tie turistai, kurie nevyksta į ekskursijas, į miestą traukia pėsčiomis pro pagrindinius uosto vartus. Jiems tenka eiti per geležinkelį ir palei kelią, kuriuo į šaldytuvus važiuoja krovininiai automobiliai. Nors visur pažymėtos pėsčiųjų perėjos, saugos tarnybai „Budrus sakalas” tenka ne tik aptverti gamybos teritorijas, bet ir saugoti smalsuolius.

„Į mus laivų agentai kreipėsi prieš pusmetį, prašydami patvirtinti, kad kruizinius laivus priimsime būtent prie tų krantinių, kur patogiausia išlipti keleiviams. Tačiau mes negalėjome to pažadėti, nes kas prieš tiek laiko gali žinoti, kokia bus krovinių situacija? Esame krovos kompanija, pajamos iš keleivinio ir prekybinio laivų -nepalyginami dalykai. Pasisekė, kad neteko užlaikyti jokio laivo ar atsisakyti krovinio”, – aiškino V.Kaunas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , .

1 atsiliepimas į "Kruizinius turistus globojo krovos kompanija"

  1. jj

    😳

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.