Šalyje daugėja apleistų ir gyventojų saugumui pavojų keliančių pastatų, kuriais savininkai nesirūpina. Žlugus verslui jie, stokodami lėšų, gal dėl kitų priežasčių, nepajėgia tinkamai prižiūrėti nenaudojamų statinių ir palieka griūti. Vietos valdžia ir gyventojai beveik neturi priemonių, kaip priversti tokius savininkus susitvarkyti turtą.
Apleistų „vaiduoklių” yra beveik visuose miestuose ir gyvenvietėse – jų atsiranda verslininkams nutraukus komercinę veiklą, nesėkmingai investavus. Kai kas dėl lėšų trūkumo neatstato gaisro ar kitokių nelaimių nuniokotų pastatų arba delsia tai padaryti. Bet tik retas imasi atsakingai izoliuoti griuvėsius nuo bendruomenės, kol nesulaukia valdžios taikomos prievartos ir baudų.
Paliktas likimo valiai nekilnojamas turtas kelia grėsmę, nes dažnai netoliese jo miestų centruose, yra įsikūrusios ir mokyklos bei vaikų darželiai, kurių auklėtiniams kelias į ugdymo įstaigas ir iš jų tampa pilnas „pavojingų nuotykių”. Mat vaikus it masalas traukia pavojingi žaidimai apleistų statinių griuvėsiuose. LŽ pasidomėjo, ką prieš šią rugsėjo 1-ąją su griuvėsiais šalia mokyklų žada daryti verslininkai, bendruomenė ir valdžia.
Pastatas vaiduoklis.
Grigiškių darželio-mokyklos „Pelėdžiukas” direktorė Rita Prevelienė LŽ pasakojo, kad šalia šios sostinės mažamečių ugdymo įstaigos, kitoje gatvės pusėje jau dvejus metus stūkso po gaisro savininkų netvarkomas komercinės paskirties pastatas, kuris žiojėja tuščiomis langų ir durų akiduobėmis, papūtus vėjui „svaidosi” stogo dangos likučiais, o jo teritorija net nėra aptverta tvora. Savininkas pastatą bei sklypą tvarko tik pažadais.
„Artėja rugsėjo pirmoji ir darosi neramu dėl vaikų, nes jie landžioja į tą pavojingą pastatą. Anksčiau jo teritorija bent jau buvo aptverta statybine tvora, tačiau, matyt, ją kažkas pavogė, nes praėjusį pavasarį tvora dingo ir nuo to laiko per neužkaltus langus ir duris į sudegusį pastatą galima patekti bet kam – ten landžioja ne tik vaikai, bet ir girtuokliai, benamiai, kurie kelia įvairių problemų”, – pažymi R.Prevelienė. Pasak jos, ne kartą buvo kreiptasi pagalbos į Grigiškių seniūniją ir skambinta pačiam „vaiduoklio” savininkui, tačiau vietos valdininkai tik gūžčioja pečiais, o situacija nesikeičia.
Grigiškių seniūnijos vyresnioji specialistė Edita Vitovič LŽ tikino, kad minėto apleisto pastato savininkas nuolat raginamas deramai susitvarkyti savo turtą. „Jam įteiktas jau ne vienas įspėjimas ir duotas terminas per šią savaitę užtverti tvorą aplink pavojingą statinį. Priešingu atveju, bus surašytas administracinės teisės pažeidimų protokolas ir verslininkui grės finansinėmis bausmės”, – sakė seniūnijos darbuotoja. Pasak jos, apie šį atvejį informuotas ir Vilniaus savivaldybės Statinių naudojimo priežiūros poskyris.
Kol kas seniūnija tikisi, kad tvora, kaip pažadėjo pastato savininkas, jau šią savaitę bus užtverta ir didesnių nemalonumų ši problema seniūnijai nebekels.
Tvora – tik butaforija
LŽ pakalbintas pastato vaiduoklio savininkas Stanislov Špakovskij pripažino, kad jo turimas statinys kelia problemas ne tik Grigiškių gyventojams, bet ir jam pačiam. „Ne kartą buvo užkalti sudegusio pastato langai, durys, bet po 2-3 dienų girtuokliai vėl viską išlaužo. Netgi tvoros užtvėrimas nieko neduos, tai tik savotiška butaforija”, – dėstė S.Špakovskij. Pasak jo, pastatas per metus turėtų būti pradėtas rekonstruoti.
Problemą nupirko kiti
Dar neseniai pavojingo pastato vaiduoklio problemą sprendė ir Trakų rajono Aukštadvario miestelio bendruomenė. Miestelio centre stūksanti sovietinio palikimo kontora iki šiol neturi kitos paskirties ir yra apleista, tačiau mokinių smalsumą stabdo ir juos nuo pavojų saugo tvora, griūvančiame pastate užkalti langai bei durys.
„Labai ilgai kovojome, kol privertėme pavojingo pastato savininką jį aptverti tvora. Nors statinio estetinis vaizdas miestelio nepuošia, tačiau mokinių tėvai ir visi gyventojai jau ramesni. Dabar mus pasiekė žinia, kad probleminį pastatą įsigijo kitas žmogus, todėl tikimės, kad ir jo renovacijos darbai pagaliau pajudės iš mirties taško”, – LŽ pasakojo Aukštadvario miestelio seniūnė Jadvyga Dzencevičienė.
Ji guodėsi, kad seniūnija turi nedaug poveikio priemonių apsileidusiems savininkams. Pirmiausia stengiamasi su jais rasti kontaktą – jie kviečiami pasikalbėti, mėginami įtikinti susitvarkyti savo turtą taip, kad jis nekeltų grėsmės aplinkiniams. Jeigu bendros kalbos rasti nepavyksta, siunčiami įspėjimai raštu, skiriami terminai susitvarkyti, o vėliau – baudos.
Jos nuomone, ne visi savininkai piktybiški. Kai kurie jų gyvenvietėse pigiai įsigyja senus, apleistus pastatus, bet yra nepajėgūs juos tvarkyti ir puoselėti, nes dažnai paaiškėja, kad į griūvantį pastatą reikia įdėti išties nemažai lėšų, o jų pritrūksta. Miestelio seniūnė džiaugiasi, kad kai kurie griuvėsių savininkai, kurie patys neįstengia tvarkytis, randa jiems naujus pirkėjus.
Faktai
Civilinis kodeksas numato, jei žmogų sužeis griūnantis senas pastatas, kurį asmuo įsigijo nugriauti ir jo neprižiūri, pastato savininko atsakomybė kils net tuo atveju, jei jokios konkrečios normos jis nepažeidė.
Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato administracinę atsakomybę, kuri gali būti taikoma neprižiūrimų pastatų savininkams už aplinkos apsaugos priemonių neįgyvendinimą (bauda 200-500 Lt), miesto ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą (įspėjimas arba bauda iki 200 Lt).