Geležinkelio vagonų trūkumas klupdo uostą

Tranzitas – ant plauko.
Liepos mėnesį Klaipėdos uoste apyvarta smuktelėjo 9 proc., palyginti su praėjusių metų tuo pačiu mėnesiu, ir sulėtino prieaugio tempą nuo ankstesnio 20 proc. iki 16 procentų. Jeigu tokia tendencija išliks, o būtent pačią blogiausią prognozę verslininkai ir įžvelgia, metų pabaigoje uostas bus nukeltas nuo pjedestalo.

„Kai uosto vadovai džiaugiasi apyvartos didėjimu, nepasako, kad daugėja tik naftos produktų ir trąšų, eksportuojamų Lietuvos ir Baltarusijos, o kitų šalių generalinių krovinių nėra į ką pakrauti. Šiuo metu padėtis blogesnė nei liepą, visų nuotaikos niūrios”, – LŽ sakė Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijos (LLMAA) vadovas Vytautas Šileika.

LLMA asociacija, vienijanti 43 ekspedicines ir laivų agentų bendroves, ministrą Algirdą Butkevičių perspėjo, kad situacija uoste kritiška. Jie nurodė, kad LG tik konstatuoja vagonų trūkumo faktą, tačiau nesiima jokių ryžtingų žingsnių.

„Ekspeditoriai buvo informuoti, kad LG negali ir neturi jokių svertų susigrąžinti jai priklausančius vagonus iš kitų šalių į Lietuvą ir Klaipėdos uostą. Buvo pasiūlytas tik vienas sprendimo būdas – vagonų nuoma. Norime pabrėžti, kad vagonų nuoma yra galima ir gali būti veiksminga tik esant pastoviam krovinių srautui ir maršrutui. Tačiau Klaipėdos uoste perkraunama iki 2 mln. tonų generalinių krovinių, kurie siunčiami labai skirtingais maršrutais ir kiekiais. Vagonų nuoma tokiems kroviniams dėl daugelių faktorių yra labai rizikinga, tai pripažįsta ir LG atstovai.”

Anot V.Šileikos, ekspeditoriai buvo priversti nuomoti vagonus, bet gauna tik aplūžusius, tad juos dar reikia remontuoti. Šiuo metu gerų vagonų į Lietuvą beveik negrąžinama. O tie, kurie grįžta, taip pat Klaipėdos uosto nepasiekia.

„Mūsų klientai jau atsisako vežti krovinius per Klaipėdą, nes negalime patvirtinti, ar turėsime vagonų. Kai po 2-3 savaičių sulaukiame iš Rusijos atsakymo, kroviniai jau būna nukeliavę kitur. Uosto kompanijų sandėliai užpildyti, neįmanoma iškrauti krovinių iš konteinerių ir laivų. Nežinau, kiek tiesos, tačiau teko girdėti, kad „Lietuvos geležinkeliai” kaupia vagonus Rusijos kompanijos „Transneft” užsakymu. Tačiau ar jie bus grąžinti, niekas negali sukontroliuoti”, – teigė V.Šileika.

LLMA asociacijos manymu, netrukus uostas praras generalinius krovinius. Nors pora milijonų tonų uosto mastu atrodo nedaug, tačiau iš generalinių krovinių uždirbamos didžiulės lėšos.

Pažeidinėja taisykles

Susisiekimo ministras A.Butkevičius krizinę situaciją bandė švelninti surinkęs į pasitarimą visas suinteresuotas šalis, po to LLMAA, ir raštu siūlė praktinius klausimus (kitokių, deja, verslininkams ir nekyla) spręsti su LG specialistais.

Kitaip tariant, eiliniai kariai mūšio už riedmenis plačios NVS geležinkelių erdvės lauke vieni paliekami tarsi už bausmę, kad per daug pritraukė į Klaipėdą krovinių.

„Krovininių vagonų deficitą Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste daugiausia lėmė augančios krovinių vežimo geležinkelio transportu apimtys, vagonus gaminančių įmonių nesugebėjimas patenkinti augančios naujų vagonų paklausos, siunčiamų į Lietuvą iškrauti vagonų skaičiaus mažėjimas, privataus riedmenų parko formavimosi tendencija ir NVS šalių atsisakymas grąžinti vagonus”, – vardino priežastis ministras.

Jo teigimu, LG išeičių ieško naudodama tą patį deficito mažinimo metodą kaip ir kitų šalių geležinkelių įmonės: nebegrąžina vagonų į bendrąjį parką ir juos naudoja tik vidaus rinkai bei nuomos tikslais, perka ir remontuoja senus. Taip pat siekiama sudaryti su Baltarusija susitarimą dėl bendro geležinkelio riedmenų parko, rengiamasi steigti antrines įmones, kurios užsiimtų vagonų nuoma ir remontu.

Tačiau LG generalinio direktoriaus pavaduotojas Krovinių vežimo direkcijos vadovas Stasys Gudvalis dar prieš mėnesį padėtį vadino katastrofiška. Jis siūlė verslininkams gelbėti uosto prestižą ir nusavinti svetimus vagonus. Tai yra – ištuštinus uoste iš kitų valstybių gautus dengtuosius vagonus, kuriems galioja skubaus grąžinimo režimas, sumokėti baudas, 200 Šveicarijos frankų (per 400 Lt) už vagoną, ir pakrovus, ką reikia, siųsti savuosius krovinių gavėjams.

Faktai

Liepos pradžioje iš „Lietuvos geležinkeliams” priklausančių 1803 dengtųjų vagonų Lietuvos teritorijoje buvo 325 (iš jų 55 remontuojami), Rusijoje – 830, Baltarusijoje – 153, Kazachstane – 195, Uzbekijoje – 35, kitose šalyse – 356.

Iš 229 universaliųjų LG platformų Lietuvoje buvo 67, Rusijoje – 98, Baltarusijoje – 19, Kazachstane – 17, Ukrainoje – 10, kitur – 85.

Negrąžina vagonų

Atsakydamas į LŽ klausimus apie ekspeditorių iškeltus darbo sunkumus LG Krovinių vežimo direkcijos direktorius S.Gudvalis pakartojo, kad siūloma įmonėms vagonų nuoma – tai priemonė, užtikrinsianti, kad jie važinės suderintais maršrutais. Jo įsitikinimu, vagonai, turintys savininkus, kursuos nuo pakrovos stoties iki iškrovos stoties, o iš ten sugrįš į pradinę stotį.

„Šiuo metu LG yra pasirašiusi sutartis 1410 vagonų nuomai, dar prašoma išnuomoti 2200 vagonų. LG iš viso turi 1800 dengtųjų vagonų. Situacija aprūpinant klientus vagonais pagerėjo nežymiai – liepos mėnesį į Lietuvą sugrįžo daugiau nei 200 dengtųjų LG vagonų, dar gauta apie 200 Rusijos geležinkeliams priklausančių dengtųjų vagonų, kurie buvo nukreipti į „Draugystės” ir kitas LG stotis. Lietuvoje šiuo metu yra 300 LG priklausančių dengtųjų vagonų, iš kurių 255 yra paruošti nuomoti, likusieji – kraunami ir remontuojami. Įvertinant visas paraiškas, šiandien Klaipėdos ir „Draugystės” stotims vienu metu reikėtų paduoti krovai ne mažiau 160 dengtųjų vagonų, kitoms LG stotims 30-40″, – taip S.Gudvalis konstatavo padėtį pagal praėjusios savaitės duomenis.

Jis paneigė ekspeditorių kalbas apie įmonės „Neftechim” užsakymą vagonams. Esą ši įmonė paraiškų dėl vagonų nuomos nėra pateikusi. O priekaištus dėl uoste gaunamų vagonų kokybės atrėmė argumentu, kad vagonai yra gadinami atliekant pakrovos-iškrovos operacijas uoste.

LG atstovas priminė, kad buvusios sovietinės erdvės geležinkelių įmonės veikia pagal tas pačias taisykles. Jose yra numatyta, kad, esant vagonų trūkumui, geležinkelio administracija turi teisę įvesti skubaus grąžinimo režimą iki 120 parų per metus kiekvienai vagonų rūšiai. LG šiais metais jau buvo įvedusi minėtą režimą: dengtiesiems vagonams – 90, fitinginėms platformoms – 70, pusvagoniams – 80 parų. „Šis režimas dažnai yra pažeidinėjamas”, – pripažino tvyrant chaosą LG generalinio direktoriaus pavaduotojas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.