Poilsiautojai kopas siaubia be gailesčio

Poilsiautojai niokoja kopų sutvirtinimus, kuriems kasmet išleidžiama šimtai tūkstančių litų. Išraunami augalai, ištrypiamos ir laužomos žabatvorės bei klojiniai.

Laužo karklus ir stendus

Pavasarį buvo baigtas kopų sutvirtinimo projekto antrasis etapas. Aštuonių hektarų plotas Melnragėje apželdintas karklų ir erškėčio sodinukais, Nidoje – du hektarai pajūrine smiltlendre.

Tačiau, pasak Klaipėdos apskrities Regioninės plėtros departamento direktoriaus pavaduotojos Astos Raugalienės, žmonės suniokojo apie 20 proc. karklų. Didžiausia žala padaryta Melnragėje.

Dažniausiai poilsiautojai karklų kuoliukus išrauna, kad toje vietoje galėtų pasitiesti rankšluostį ir mėgautis saulės voniomis.

Ištraukti juos nėra paprasta – jie įkišti 40 centimetrų į žemę. Poilsiautojai iš karklų kuoliukų suformuoja užuovėją.

„Tai ne šiaip sukišti pagaliai. Karklai sodinimui paruošti specialiai. Žiemą jie buvo mirkomi, kad geriau prigytų, o vėliau susiformuotų krūmas. Informaciniai stendai apie apželdinimo darbus taip pat buvo suniokoti. Skaudžiausia, kad nukenčia augalai. Jiems ir taip sunku prigyti kopose”, – pasakojo A.Raugalienė.

Vietoj tvoros – „soliariumas”

Poilsiautojai suniokoja ir nuo smėlio irimo skardžius apsaugančius klojinius. Kopose niokodami augalus žmonės išmindo naujus takus. Nukenčia ir žabatvorės – saulės vonių ištroškusieji čia įsirengia „soliariumus”.

„Takų į paplūdimį kopose netrūksta, tačiau žmonės tingi paėjėti į šoną ir išmina naujus, kuriuos bandome panaikinti. Nuo skardžio šoka per klojinius, juos praskiria. Dėl to yra smėlis. Pasitaiko ir atvejų, kai rangovai sutvarko, o kitą dieną randa vėl suniokotus – kažkam trukdė praeiti”, – teigė A.Raugalienė.

Palangoje ir Šventojoje ypač saugomos kopos yra aptvertos metaline tvora, tačiau tai nesustabdo vandalų. Šie ne tik jas perlipa, bet ir sulaužo.

Susirūpino ir aludariai

Klaipėdos apskrities Regioninės plėtros departamento specialistė Rasa Uznytė pabrėžė, kad žabatvorėmis, klojiniais, augalais siekiama sutvirtinti kopas ir jas didinti. Jų liesti negalima. Vaikščioti reikia tik specialiai įrengtais takeliais, nusileisti į paplūdimį – laiptais.

„Su šiomis problemomis susiduriame kasmet. Nuostolius patiriame didelius. Jei žmonės labiau saugotų kopas, jų nereikėtų iš naujo tvarkyti. Sutvarkytume daugiau pajūrio”, – dėstė R.Uznytė.

Kopų išsaugojimo akciją inicijavo ir įmonė „Švyturys”. Jūros šventės metu ji surinko daugiau nei 15 tūkst. litų kopoms atstatyti.

Renginio metu parduota daugiau nei tūkstantis specialiai akcijai pagamintų penkis litus kainavusių apyrankių su šūkiu „Išsaugokime kopas”.

Visi už apyrankes surinkti pinigai bus naudojami kopagūbrio tvirtinimui šakų ir pynučių klojiniais bei informacinių stendų apie deramą elgesį kopose įrengimui. „Švyturio” aludariai taip pat paskelbė, jog kopų tvarkymui ir atkūrimui skirs Jūros šventės metu uždirbtą pelną.

Nuostoliai: labiausiai kopos nuo žmonių nukenčia Pirmojoje Melnragėje.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.