17-ųjų Medininkų žudynių sukakties išvakarėse Generalinė prokuratūra pranešė, kad ikiteisminį bylos tyrimą numatoma baigti lapkričio-gruodžio mėnesiais. Tada ji bus perduota teismui.
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka vakar paskelbė, kad atliekant ikiteisminį tyrimą pagrindiniai įtariamieji yra buvę SSRS Vidaus reikalų ministerijos specialaus būrio vadas Česlavas Mlynikas ir šio būrio kariai Aleksandras Ryžovas bei Andrejus Laktionovas.
Vienintelis suimtas.
Priminsime, kad Konstantinas Michailovas (Nikulinas), kurį pagal Europos arešto orderį pernai lapkričio pabaigoje sulaikė Latvijos pareigūnai, yra vienintelis jau nelaisvėje įtariamasis. Praėjusį ketvirtadienį Vilniaus apygardos teismas jo suėmimą sankcionavo dar trims mėnesiams, todėl K.Michailovas už grotų liks iki spalio vidurio – tai yra iki tyrimo pabaigos. Lietuvoje jam pareikšti įtarimai dėl itin sunkaus nusikaltimo – tyčinio dviejų ar daugiau asmenų nužudymo. K.Michailovas yra pareiškęs, kad nedalyvavo žudant Lietuvos pareigūnus.
Baigus tirti bylą, su jos medžiaga bus supažindinamas įtariamasis, nukentėjusieji, kiti proceso dalyviai. Kiek tai truks ir kada byla realiai pasieks teismą, tiksliai nežinoma.
Tebesieks išdavimo
A.Kliunka pakartojo, kad iš Rusijos generalinės prokuratūros, į kurią nuolat kreipiamasi dėl galimybės apklausti kitus įtariamuosius, sulaukiama vis tokių pačių atsakymų. Esą Rusijos Federacijos Konstitucija neleidžia išduoti šios šalies piliečių kitoms valstybėms. Liepos pradžioje gautas neigiamas atsakymas net į prašymą apklausti galimus liudininkus, nes Rusijos prokurorai Lietuvos pareigūnų klausimuose įžvelgė ketinimų „paversti” liudininkus į įtariamuosius.
Vienas iš įtariamųjų Medininkų žudynių byloje 40 metų A.Ryžovas yra sulaikytas Rusijoje dėl nusikaltimo tėvynėje. Rusijos pilietybę turintis buvęs omonininkas įtariamas savo šalyje įvykdęs kriminalinį nusikaltimą. Jis laikomas suimtas.
Tačiau mūsų šalies pareigūnai sieks, kad šis asmuo būtų išduotas Lietuvai. Teisinės pagalbos prašymai Rusijai jau išsiųsti, tačiau atsakymų kol kas negauta. Dėl A.Ryžovo sulaikymo Lietuvos generalinė prokuratūra yra išdavusi Europos arešto orderį.
Klausiamas, ar yra galimybė įtariamuosius, kurių neleidžia apklausti Rusija, teisti už akių, A.Kliunka tikino, kad jos esama, tačiau reikia įvykdyti ilgą ir painią baudžiamojo kodekso numatytą procedūrą: pranešti apie tai įtariamiesiems, leisti jiems susipažinti su kaltinamuoju aktu ir pan.
Kraupus rytas
1991 metų liepos 31-osios rytą Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje buvo nužudyti Medininkų kelio poste budėję muitininkai: Antanas Musteikis, Stanislovas Orlavičius, „Aro” pareigūnai Algimantas Juozakas, Mindaugas Balavakas, kelių policijos darbuotojai Juozas Janonis ir Algirdas Kazlauskas. Rugpjūčio 2 dieną ligoninėje mirė sunkiai sužeistas policininkas Ričardas Rabavičius. Gyvas liko tik sunkiai sužeistas muitininkas Tomas Šernas.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 7 atkurtos nepriklausomos Lietuvos policijos ir muitinės pareigūnai nužudyti, dar vienas gyvas likęs T.Šernas buvo sunkiai sužalotas dėl tarnybos pareigų vykdymo. Prie sienos su Baltarusija dirbę pareigūnai žuvo nuo „Kalašnikovo” automatų šūvių į galvas.
Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys prokurorams leidžia įtarti, kad šį nusikaltimą padarė buvusios Sovietų Sąjungos ypatingosios paskirties milicijos būrio smogikai iš Rygos, kurie liepos 30-ąją lankėsi Vilniaus OMON bazėje. Kita į Vilnių atvykusių Rygos OMON milicininkų grupė tą pačią naktį susprogdino sprogmenis prie buvusios Sovietų Sąjungos 42-osios divizijos štabo pastato L.Sapiegos gatvėje. Tyrimo metu surasta didesnė dalis iš nužudytųjų pagrobtų ginklų.
Manoma, kad Medininkuose septyni pareigūnai buvo nužudyti siekiant sukelti sąmaištį neseniai nepriklausomybę paskelbusios valstybės muitinėje. Tuo metu OMON milicininkai dažnai užpuldinėjo postus ir mušdavo jose dirbusius pareigūnus.
Generalinės prokuratūros prokuroras Rolandas Stankevičius yra sakęs, kad dėl Medininkų žudynių bylos įtariamųjų yra gauti tarpiniai ekstradicijos raštai. Ar jie teikia vilties Lietuvai, prokuroras pasakyti nepanoro. Jis tikisi, kad byla bus baigta ir teismui perduota dar nepasibaigus maksimaliam K.Michailovo suėmimo terminui.