Veterinarijos tarnybos specialistai ir gydytojai virusologai sunerimę, kad daugiau nei prieš metus atslūgusi pasiutligės banga šiemet vėl plūstelėjo į Lietuvą. Ypač pavojingai ši mirtina liga pasklido po Vilniaus, Panevėžio ir Alytaus apskritis. Vien liepą užregistruotas net 101 pasiutligės atvejis, o per visą šį pusmetį – 610 atvejų, t.y. dvigubai daugiau nei pernai tą patį laikotarpį. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Gyvūnų sveikatingumo skyriaus viršininko Vaidoto Kiudulo teigimu, šis skaičius beveik rekordinis. Pasak pašnekovo, skambinti pavojaus varpais gal ir nereikėtų, tačiau atsargumo dėlei turėtume būti pasirengę ir blogesniam variantui.
Neišgydoma liga
„Neįprastai didelį pasiutligės protrūkį galėjo sukelti kelios iš eilės nešaltos žiemos. Tokiu metų laiku paprastai dar snaudžia vieni didžiausių šios ligos platintojų – mangutai. Kaip rodo statistika, bene didžiausią pavojų kelia rudosios lapės. Per pastarąjį dešimtmetį, kai gerokai sumažėjo lapių medžioklė, šių žvėrių skaičius Lietuvos miškuose išaugo tiesiog fantastiškai”, – nerimavo V.Kiudulas.
Beje, dar prieš dešimt metų ir daugiau, kai Lietuvoje intensyviau medžiota, mūsų miškuose suskaičiuota tik apie 12 tūkst. lapių, o 2000 metais jų priviso daugiau nei 30 tūkstančių.
Į Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyrių, veikiantį prie Visuomenės sveikatos centro, kitas medicinos įstaigas kasmet kreipiasi apie 9 tūkstančius šalies gyventojų, nukentėjusių nuo laukinių ir naminių gyvūnų. Daugiau nei pusė jų paskiepijama nuo pasiutligės. Skyriaus direktoriaus pavaduotoja Nerija Kuprevičienė teigė, kad daugiausia rūpesčių dėl šios ligos atsirado per pastaruosius šešerius aštuonerius metus. Vien šiemet pagalbos į medikus kreipėsi kone 11 tūkstančių sukandžiotų piliečių, daugiau nei pusei jų teko suleisti vakcinos nuo pasiutligės.
„Nepamirškime, kad ši ūminė infekcinė liga iki šiol neišgydoma. Pasiutligę sukelia virusas, plintantis su seilėmis. Įkandus pasiutlige sergančiam gyvūnui, seilių su mirtinu virusu patenka ne į kraują, bet tiesiai į nervinius žmogaus organizmo kamienus, pasiekia stuburo, galvos smegenis ir juos suardo. Išgydyti ligonį tuomet jau beviltiška – po 12 ar 15 parų žmogus miršta. Išgelbėti galima tik tuos asmenis, kurie nedelsdami (ne vėliau kaip po 3 ar 4 parų nuo įvykio) kreipiasi į medikus. Tik suleidus vakcinos arba imunoglobulino nukentėjėliui sustabdomas pasiutligės viruso plitimas”, – aiškino N.Kuprevičienė.
Gydytojai, anot pašnekovės, dar negali laiku nustatyti ir šios ligos diagnozės – ji paprastai paaiškėja tik žmogui mirus. Pasiutlige susirgęs ligonis iš pradžių pajunta bendrą kūno negalavimą ir silpnumą, jam pakyla temperatūra, vėliau pasireiškia nervinių sutrikimų, pradeda dirginti šviesa, įvairūs garsai, sutrinka orientacija. Galop žmogus visiškai nusilpsta ir miršta. Nuo pasiutligės nukentėję naminiai gyvūnai taip pat darosi neramūs, neėda, tik graužia bet kokius daiktus, vėliau prasideda kūno traukuliai, ima bėgti seilės. Galop gyvūną ištinka paralyžius, ir po kelių dienų jis gaišta. Beje, pastebėta, kad pasiutlige susirgę naminiai gyvūnai iš sodybų lekia į miškus, o žvėrys – atvirkščiai.
Liūdna statistika
Statistikos duomenys byloja, kad nuo pasiutligės pasaulyje kasmet miršta kiek daugiau nei 50 tūkst. žmonių. Mūsų šalyje duomenys kuklesni. Dėl šios ligos nuo 1950 metų netekome 15 žmonių. Paskutinis toks atvejis užfiksuotas pernai rudenį, kai Prienų rajone nuo lapės įkandimo mirė pusamžis vyriškis. VMVT duomenimis, šiemet per septynis mėnesius nustatyta net 610 pasiutligės atvejų. Kaip ir pernai, daugiausia užregistruota Vilniaus apskrityje – 172, Panevėžio – 98, Alytaus – 46, o mažiausia – Kauno (30) ir Telšių (7). Iš rajonų pirmauja Vilniaus rajonas – 62, Širvintų – 49 ir Alytaus – 34 pasiutligės atvejai.
Pasiutligė bene labiausiai paplitusi tarp laukinių gyvūnų – užfiksuoti 502 atvejai (arba 82,4 proc.). Daugiausia gyventojų nukentėjo nuo lapių – 265 įkandimai, usūrinių šunų – 170, kiaunių – 50 ir šeškų – 14 įkandimų. Naminiams gyvūnams nustatyta 108 atvejai, arba 17,6 proc. visų pasiutligės atvejų. Pirmauja šunys (42) ir katės (36 atvejai).
Nelaimingų atsitikimų gerokai sumažėtų, jeigu gyventojai būtų apdairesni, neimtų į rankas ir neglobotų į sodybas užklydusių ar miške rastų nebaikščių laukinių gyvūnų. Vienas veiksmingiausių apsisaugojimo būdų – naminių gyvūnų skiepijimas. Šiam reikalui valstybė skiria nemažai dėmesio. Kur kas sudėtingesnė problema – laukinių gyvūnų skiepijimas. Pasak V.Kiudulo, daugelyje pasaulio šalių daugiau nei prieš dvylika metų pradėta taikyti oralinė vakcinacija.
Nuo 1996 metų ši priemonė taikoma ir Lietuvoje. Vakcinos pripildyti jaukai išmėtomi įvairiuose šalies miškuose, laukymėse. Norint pasiekti gerų rezultatų, vakcinavimo akciją būtina atlikti per ne mažesnį kaip penkerių metų ciklą. VMVT specialistų teigimu, jau šį rudenį tarnyba pradės masinę oralinę vakcinacijos akciją. Mūsų šalies teritorijoje skiepų paketai bus išmėtyti iš lėktuvų. Tokiai programai Lietuva iš Europos Sąjungos jau gavo 3,6 milijono litų. Šių lėšų turėtų užtekti dvejiems trejiems metams.
Vilkė prieš M.Gorbačiovą
Pastarąjį dešimtmetį dažnėjantys pasiutligės atvejai verčia nerimauti daugelį Lietuvos gyventojų. Nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens ramaus poilsio ar pramogų gamtos prieglobstyje ieškančiam žmogui bet koks susidūrimas su laukiniais gyvūnais gali tapti lemtingas. Per neapdairumą prieš keletą metų tragiškai baigėsi vieno jauno kėdainiškio gyvenimas. 26 metų miškakirtys, pasigavęs miške nebaikščią lapę, ketino parsinešti namo ir auginti. Deja, žvėrelis vos paglostytas žaibiškai krimstelėjo į pirštą ir paspruko. Į gydytojus nesikreipęs jaunuolis po kelių savaičių mirė.
Retos ir sensacingos susitikimo su pasiutusia vilke istorijos iki šiol nepamiršta Vilniuje gyvenanti Maša Gorbačiova. 1991 m. liepą su dukra maskviete Liudmila Zarembo ir kaimynais moteris išsiruošė uogauti į atokų Trakų rajono Paluknio mišką. Berinkdama mėlynes M.Gorbačiova vos spėjo pamatyti, kaip iš krūmų tiesiai ant jos stryktelėjo kažkokia didžiulė pilkšva sulysusi baidyklė. Iš siaubo surikusi pusamžė uogautoja ėmė grumtis su pačiu vilku. Išgirdusi mamos riksmą, į pagalbą netrukus atskubėjo netoliese uogaujanti dukra.
Nežinia kuo viskas būtų baigęsi, jei ne Mašenkos bolonių veislės šunelis. Pūkuota kalytė Cypočka it vijurkas laigydama aplinkui spėjo bent kelioms akimirkoms atitraukti vilko dėmesį. Su lazda atskubėjo ir penkiolikmetis kaimynų berniukas. Kol įsiutęs žvėris bandė pulti tai vieną, tai kitą, M.Gorbačiova dar suskato įsėsti į šalia stovintį automobilį. Tik pradėjus ūžti mašinos varikliui, žvėris nėrė į miško tankmę. Po nuožmių grumtynių M.Gorbačiova ir jos bendrakeleiviai ilgai ir skausmingai gydėsi ligoninėje.
Siaubą kėlęs žvėris kitą dieną sulaukė galo. Tame pačiame miške grybaujančius trakiškius Ramanauskus irgi netikėtai užpuolęs vilkas buvo užsmaugtas tiesiog rankomis. Nuvežus pilkšį į Vilniaus rajono veterinarijos stoties virusologijos punktą nustatyta, kad ši sena vilkė sirgo pasiutlige.
Kęstutis Pranckevičius