Švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius, pabuvojęs Prancūzijos Gvianoje (Pietų Amerikoje) esančiame Kuru kosminiame centre užsikrėtė nenugalimu entuziazmu kosmoso programoms.
Finansuojame kitų ambicijas
Lietuvos delegacija, grįžusi iš neformalaus Europos ministrų, atsakingų už kosmosą, susitikimo dar kartą patvirtino, kad Lietuva tikrai bandys siekti žvaigždžių. O skeptikams A.Monkevičius nusprendė įrodyti ir neginčijamą narystės Europos kosmoso agentūroje (EKA) naudą.
„Šiandien Lietuva moka ES narystės mokestį, iš kurio finansuojamos ir kosminės programos. Tačiau pati jose nedalyvauja ir jokios naudos negauna. Taigi išeina, kad dabar finansuojame tik kitų šalių projektus ir kosmines ambicijas. Tai – didžiulė žala šaliai”, – argumentus dėstė švietimo ir mokslo ministras.
Pižamos iš kosmoso
A.Monkevičius pabrėžė, kad kosminiai projektai toli gražu neapsiriboja vien tik palydovų kūrimu ir ekspedicijomis į kitas planetas. „Dvisluoksnės pižamos kūdikių mirtingumui sumažinti, kojų protezai, ekologiški varikliai, medžiagos dantų ir žandikaulio koregavimui, vandens valymo sistemos, ugniai atsparios medžiagos, net bulvių traškučių pakavimo įrenginiai – tai technologijos, sukurtos kosmose”, – vardijo ministras, įsitikinęs, kad prie šių ir kitų kosmose kuriamų priemonių galėtų prisidėti ir Lietuvos mokslininkai bei verslininkai.
Fizikos instituto Žvaigždžių sistemų fizikos skyriaus vedėjas prof. Vladas Vansevičius pridūrė, kad dalyvavimas kosmoso programose padės stabdyti ir „protų nutekėjimą” bei leis susigrąžinti dalį emigravusių mokslininkų. Mat, gavus ES finansavimą ir priėjimą prie EKA patentų, bus galima sukurti jiems palankias darbo sąlygas Lietuvoje.
Teks ilgai mokytis
Tiesa, prieš įstojant į EKA, reikia įrodyti, kad šalies mokslas ir verslas sugeba bendradarbiauti ir šalis bus naudinga. Anot A.Monkevičiaus, Lietuvos mokslininkai turi pakankamai potencialo ir patirties, mat, dalis jų jau yra dalyvavę Sovietinėse kosmoso programose. Galimybių ir noro dalyvauti šiuose projektuose turi ir verslininkai. Tačiau mokslas ir verslas šalyje kol kas bendradarbiauja vangiai. Tai, pasak ministro, ir yra bene didžiausias iššūkis, tačiau to išmokti dar turime mažiausiai dešimtmetį, nes tik tuomet Lietuva gali tikėtis būti priimta į EKA.
Į kosmosą paskui kaimynus
Stoti į EKA Lietuva apsisprendė paskutinė iš Baltijos šalių. Estai įsijungimo procesą pradėjo pernai, latviai – šį pavasarį. Pasiruošimą stoti į EKA kuruos Lietuvos mokslo taryba. Po metų turėtų būti įkurta Lietuvos kosmoso agentūra. Nuo 2010 m. iki įstojimo į EKA (maždaug 10 metų) agentūrai išlaikyti reikės skirti po 1–2 mln. litų. Vėliau tektų mokėti visą nario mokestį – apie 10 mln. litų per metus. Tačiau „kosminės” darbo grupės nariai tikina, kad vos pradėjus dalyvauti projektuose, pinigai pradės grįžti EKA užsakymų ir technologijų, tapsiančių produktais, pavidalu.
😳 8)