Lietuvos bankas teigia, kad, lėtėjant darbo užmokesčio augimui, pamažu didėjant nedarbo lygiui ir infliacijai, privataus vartojimo augimas turėtų labiau sulėtėti antrąją šių metų pusę.
Lietuvos banko teigimu, vidutinis darbo užmokesčio augimas smuks nuo 18 iki 5,7 proc., o nedarbo lygis augs nuo 5,5 šiais metais iki 6 proc. kitąmet.
Lietuvos bankas, didindamas infliacijos prognozę, skelbia, kad vidutinė metinė infliacija šiais metais sieks 11,8 proc., balandžio mėnesį buvo prognozuota 9,8 procento. Lietuvos banko liepos mėnesio prognozėmis, vidutinė metinė infliacija 2009 metais sieks 7,8 procento.
2008-2009 metais infliaciją daugiausia skatins žaliavų kainų didėjimas, tačiau vidaus spaudimas vartojimo kainoms turėtų nuosekliai mažėti.
Numatoma, kad prognozės laikotarpiu energijos kainos didės. Dėl išaugusių naftos kainų brangs importuojamos dujos, sparčiai brangs šildymas. Energijos kainų nepalanki raida taip pat yra vienas pagrindinių veiksnių, dėl ko infliacija gali būti didesnė nei numatyta pagrindiniame prognozių scenarijuje.
Kylant naftos ir ne energijos žaliavų kainoms, toliau sparčiai didėjanti infliacija tampa pasaulio ekonomikos problema tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose valstybėse.
Lietuvos bankas, mažindamas bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę, skelbia, kad BVP sieks 6 procentus. Balandžio mėnesį buvo prognozuota 6,6 procento.
Skelbiama, kad 2009 metais BVP augimas bus 4,2 procento.
Centrinis bankas teigia, kad BVP augimas nuosekliai lėtėja, tačiau išlieka gana spartus.
Pasak banko, ūkio augimo sulėtėjimą lemia mažėjanti nekilnojamojo turto rinkos apyvarta. Griežtėja skolinimo sąlygos – tai pasireiškia sumažėjusiu paskolų srautu tiek įmonėms, tiek namų ūkiams ir jau artimiausiais mėnesiais turėtų lemti mažesnį statybų ir su jomis susijusių veiklų aktyvumą.
Sukrėtimai pasaulio finansų rinkose tiesiogiai Lietuvos finansų sistemos beveik nepalietė, tačiau dėl lėtėjančio ūkio augimo daugelyje Lietuvos pagrindinių prekybos partnerių kyla eksporto plėtros rizika.