Šiuo metu tiriamos kelios dešimtys finansinių nusikaltimų. Juos atskleidę tyrėjai tvirtina, kad Lietuvoje vis dar populiaru steigti fiktyvias įmones ir klastoti dokumentus.
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pranešė, kad šių metų pirmąjį pusmetį teisėsaugos institucijoms perdavė tirti 30 informacinių medžiagų. Pagal pateiktą informaciją pradėti 26 ikiteisminiai tyrimai dėl padarytos žalos valstybei, kitų nusikaltimų.
Milijoninė žala.
Skaičiuojama, kad dėl nusikalstamos veikos padaryta žala valstybės biudžetui viršija 3,7 mln. litų. Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apskrities VMI taip pat pareiškė 6 civilinius ieškinius fiziniams ir juridiniams asmenims. Taip siekiama iš jų prisiteisti beveik 2 mln. litų.
Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai bus daugiausia darbo. Šiai institucijai, kovojančiai su finansiniais nusikaltimais, pirmą pusmetį perduoda daugiau nei pusė visų atskleistų aferų – 20. Atskleisti 9 galimi nusikaltimai pasiekė Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato (VPK) kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrių. Dar vieną medžiagą tiria Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūnai.
Vilniaus apskrities VMI teigimu, dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo pradėta 16 tyrimų, 4 – dėl neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, 2 – dėl mokesčių nesumokėjimo ir 4 – dėl dokumentų klastojimo.
Vengia mokesčių
Vilniaus apskrities VMI viršininkės pavaduotoja Raimonda Savickienė sako, jog pirmojo pusmečio atlikti tyrimai rodo, kad didžiausia žala valstybės biudžetui padaryta kuriant fiktyvias įmones, per kurias grobstomas pridėtinės vertės mokestis (PVM). „Mūsų specialistai nustatė, kad žala dėl PVM grobstymo schemų siekia per 2 mln. litų”, – pastebi R.Savickienė.
Šiemet baigti 9 mokesčių mokėtojų patikrinimai, per kuriuos nustatyta atvejų, kai realiai veiklos nevykdę asmenys nepagrįstai apskaitos dokumentuose išskyrė PVM. Anot specialistų, šios įmonės naudojamos kaip priedanga – tarpinė grandis – neteisėtai veiklai vykdyti.
Nustatyta, kad bendrovių vardu išrašytais blankais (PVM sąskaitomis faktūromis ir kasos pajamų orderiais) buvo įteisinami iš anksto suplanuoti, tačiau iš tikrųjų neįvykę sandoriai. Realiai veiklos nevykdančios įmonės padėjo kitiems ūkio subjektams neteisėtai suformuoti PVM atskaitą ir sąnaudas.
Nežino įstatymų
Vilniaus apskrities VMI specialistus pastaruoju metu pasiekia vis daugiau pranešimų iš Valstybinės kelių transporto inspekcijos apie galbūt neteisėtai vykdomą veiklą neturint licencijos. Jau nustatyta atvejų, kai bendrovės verčiasi krovinių, kurių bendroji masė, įskaitant priekabą, didesnė nei 3,5 tonos, pervežimu vidaus maršrutais, neturėdamos leidimo šiai veiklai vykdyti.
Vilniaus apskrities VMI viršininkės pavaduotoja R.Savickienė akcentuoja, kad kai kurie pažeidimai, užtraukiantys administracinę arba baudžiamąją atsakomybę, padaromi dėl įstatymų nežinojimo. „Pervežimo bendrovės, neišsiaiškinusios teisinio reglamentavimo, teikia paslaugas, neturėdamos licencijų šiai veiklai. Mokesčių inspekcija teikia konsultacijas nemokamu Mokesčių informacijos centro telefonu 1882, todėl įmonės bet kada gali sužinoti, ar reikalingas leidimas verstis tam tikra veikla”, – tvirtina R.Savickienė.
Pasitikėjimo telefonas
Į Mokesčių inspekcijos specialistų akiratį pirmą pusmetį pateko ir ne vienas dokumentų klastotojas. Apie dažną „klastotoją” VMI sužino iš skambučių pasitikėjimo telefonu. Pasinaudoję suteikta informacija tyrėjai nustatė, kad viena įmonė klastojo dokumentus, kuriais esą įrodomas sandoris su fiziniu asmeniu perkant iš jo metalo laužą.
Išaiškinta ir kitų nusikaltimų – pavyzdžiui, bendrovė klastojo kasos išlaidų orderius: šiuose dokumentuose nurodyti asmenys realiai pinigų negavo, jų vardu pasirašinėjo nenustatyti asmenys. Patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovėje nelegaliai dirbo darbuotojai, kuriems buvo mokami atlyginimai „vokeliuose”.
Vienas ikiteisminis tyrimas pradėtas ir dėl 2 proc. nuo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio paramos skyrimo: pasitikėjimo telefonu gauta informacija, kad gyventojos vardu yra pateiktas prašymas pervesti 2 proc. organizacijai, tačiau pati mokesčių mokėtoja nurodė, kad tokio prašymo neteikė.