Panevėžio rajono Upytės bendruomenė imasi statyti ekologiškiausią visame rajone šiaudų namą.
Po dienos kitos iš visos Lietuvos Upytėn suplauks daugybė smalsuolių, besidominčių, kaip pastatyti patį pigiausią, šilčiausią bei ekologiškiausią namą. Būtent čia, vadovaujant žinovams, bus statomas šiaudų namas. Galimybę savo reikmėms turėti vis dar neįprastą Lietuvoje šiaudų namą, Upytės bendruomenė gavo laimėjusi 200 tūkstančių litų Pasaulio aplinkos fondo paramą. Kiek mažesne suma originalaus namo statybą parėmė Panevėžio rajono savivaldybė. Pasaulinė šiaudinių namų statybos patirtis teigia, jog jie pastatomi vos per keletą dienų.
Paveldo nedarkys
Nors pats namas pastatomas per kelias dienas, panevėžiečių patirtis parodė, kad viską parengti jo statybai prireikė net metų. Pereitą rudenį nugalėjusi šimtą konkurentų ir laimėjusi lėšų iš Pasaulio aplinkos fondo mažųjų projektų rėmimo programos, vis dėlto Upytės bendruomenė dėl biurokratinių kliūčių iki šiol negalėjo pradėti statybų. Pasak projekto koordinatoriaus Vido Visockio, statybą stabdė tai, kad šiaudų namą norima statyti buvusios Upytės dvarvietės teritorijoje. Anot jo, itin ilgai teko įrodinėti aplinkosaugininkams, kad šiaudinis statinys nesudarkys apleistos dvarvietės vaizdo ir nepridarys žalos mūsų tautos kultūros paveldui.
Anot V.Visockio, viliamasi, kad šiaudų namo statyba įvairiais aspektais suartins Upytės bendruomenę. Mat neabejojama, kad statyti šio namo ar bent pažiūrėti, kaip tai daroma rinksis nemažai miestelio žmonių. Vėliau, kai namas bus pastatytas, jis tarnaus ne kieno kito, o pačios bendruomenės poreikiams. Jame ketinama įrengti amatų cechą, bendruomenės susibūrimo vietą.
Pirmiausia uždengs stogą
Šiuo metu jau nupirktas nendrinis būsimojo statinio stogas. Pasak V.Visockio, būtina šiaudų namus pradėti statyti nuo stogo, kuris dedamas ant medžio karkasų. Vėliau šie karkasai užpildomi suspaustų šiaudų briketais, tuomet tinkuojami molio ir kalkių skiediniu. Tinkavimas – ypač malonus darbo procesas, kuriam atlikti pageidaujančiųjų stygiaus nebūna. Upytėje statysimo namo stogas bus lenkiškas, o sienos – iš lietuviškų šiaudų briketų. Šie taip pat jau nupirkti. Molio tikimasi prisikasti čia pat, derlingoje Upytės žemėje.
Originalusis 150 kvadratinių metrų namas bus šildomas iš žemės gelmių išgaunama šiluma, jo mozaikines grindis numatyta iškloti iš įvairiaspalvio degto molio gabalėlių. Šį namą suprojektavo vilnietis architektas Donatas Malinauskas, statyboms vadovaus šiaudinių namų statytojo patirties turintis kaunietis Domantas Surkys. Laimėtas projektas reikalauja, kad namas būtų pastatytas ir įrengtas iki kitų metų balandžio. Kadangi visi puikiai supranta, jog lietus – didžiausias šiaudinių namų priešas, pastatyti jį būtina iki rudens.
Neįveikia nei liepsnos, nei graužikų dantys
Teigiama, kad namai iš šiaudų briketų pradėti statyti Amerikoje XX amžiaus pradžioje. Statė juos į šį žemyną užsidirbti suvažiavę įvairių šalių žemdirbiai. Neturėdami kur gyventi, nuėmę derlių jie spaudė šiaudų briketus ir dėjo juos vieną ant kito tiesiog laukuose, be jokių pamatų. Dar ir dabar, prabėgus daugiau nei šimtui metų, yra išlikusių ne tik šiaudinių gyvenamųjų namų, bet ir mokyklų bei bažnyčių.
Nerimaujantiesiems, kad šiaudų namus gali suniokoti graužikai ar gaisrai, to tikrai bijoti nereikia. Briketai suspaudžiami taip, kad tampa nelyginant akmens vata, kurios neįveikia nei graužikų dantys, nei ugnies liežuviai. Pakenkti tokiems namams gali tik drėgmė, skatinanti šiaudų puvimą.