Ilgai rengtas ir mūsų tautiečių užsienyje itin lauktas naujasis Pilietybės įstatymas gali būti skundžiamas Konstitucijos sergėtojams. Kai kurie politikai ir teisininkai įsitikinę, kad dviguba pilietybė vėl traktuojama pernelyg plačiai.
Praėjus pusantrų metų po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo, kad Pilietybės įstatymo nuostatos dėl dvigubos pilietybės prieštarauja Konstitucijai, Seimas vakar palaimino naują šio teisės akto redakciją. Už tai balsavo 78, „prieš” – 4, susilaikė 9 parlamentarai. Įstatymo projektą per penkis mėnesius parengė specialiai sudaryta darbo grupė, kuriai vadovavo parlamentaras Arminas Lydeka. Tris mėnesius audringai svarstytas, taisytas ir tobulintas projektas vakar tapo įstatymu, įsigaliosiančiu, jeigu jį pasirašys prezidentas. Naujajam įstatymui nemažai pastabų išsakė tiek politikai, tiek teisininkai. Prognozuojama, kad jis gali būti apskųstas KT, nes palikta gana daug išimčių, numatančių galimybę gauti dvigubą pilietybę.
Prieštaringos diskusijos
„Su nerimu ir viltimi tautiečiai laukia mūsų sprendimo. Džiaugiuosi, kad dviguba pilietybė numatyta tiek Europos Sąjungos, tiek NATO valstybių piliečiams. Priimdami įstatymą visiems išvykusiesiems parodysime, kad grįžti atgal durys atviros”, – prieš balsavimą pabrėžė Seimo vicepirmininkas Gintaras Steponavičius.
„Iš tiesų, kai kurie žemynai – Australija, Pietų Amerika – nepatenka į numatytų išimčių rėmus. Todėl Lietuvos institucijos turi kuo skubiau pasirašyti dvišalius susitarimus ir šią problemą išspręsti”, – perspėjo Petras Auštrevičius.
„KT, aiškindamas įstatymą, įlindo ne į savo sritį. Tai ne tik teisinės, bet ir moralinės problemos. Gal kas nors gavo žvaigždutę už tokį tautos suskaldymą”, – dar pasvarstyti įstatymo nuostatas ragino vienintelis Mišrios Seimo grupės narys Algimantas Matulevičius.
Tėvynės sąjungos (TS) frakcijos narys Saulius Pečeliūnas klausė, kodėl tiems, kurie išvyko į kitus kraštus ir išsižadėjo Lietuvos pilietybės, dabar ją duodame kaip dovaną, nors jokių pareigų jie esą neprisiima. Tačiau TS lyderis Andrius Kubilius pareiškė, kad partija sveikina naująjį įstatymą ir jam pritars.
Teisė kelioms kartoms
Pilietybės įstatyme numatytos septynios grupės asmenų, kuriems suteikta teisė turėti dvigubą pilietybę. Pirmoji – Europos Sąjungos (ES) ir NATO valstybių pilietybę turintys lietuviai (darbo grupei į galutinį projektą įrašius tik ES, kilo didelis nepasitenkinimas, todėl operatyviai į pateiktą pataisą buvo įtrauktos ir NATO šalys). Atskira grupė – politiniai tremtiniai, kaliniai ir trijų kartų jų palikuonys. Ši nuostata aktuali Rusijos, Kazachstano ir kitų šalių lietuviams, kurie šiose valstybėse atsidūrė po trėmimų, vykdytų tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Į trečiąją asmenų grupę patenka per sovietinės okupacijos laikotarpį (1940-1990 metais) iš Lietuvos išvykę asmenys bei jų trijų kartų palikuonys. Tai aktualiausia Australijoje, Vokietijoje ir JAV gyvenantiems lietuvių kilmės asmenims.
Ketvirtąją grupę sudaro už Lietuvos sienų tradiciškai gausiai gyvenančios lietuvių kilmės bendruomenės, įsikūrusios valstybėse, su kuriomis Lietuva turi bendrą sieną. Tad į Lietuvos pilietybę galės pretenduoti Baltarusijos, Lenkijos bei Rusijos Kaliningrado srities lietuviai.
Dvigubą pilietybę išlaikyti bus galima užsienio valstybės pilietybę turintiems asmenims, kuriems Lietuvos pilietybė buvo suteikta išimties tvarka prezidento dekretu. Tai penktoji įstatyme numatyta grupė.
Pasirūpinta vaikais
Šeštoji išskirta grupė itin svarbi svetur vaikus auginantiems Lietuvos piliečiams. Nuo šiol visi vaikai, kurių abu tėvai yra Lietuvos piliečiai, taip pat taps mūsų šalies piliečiais, nesvarbu, ar gimė jos teritorijoje, ar už jos ribų. Jeigu vaiko tėvai turi skirtingą pilietybę, tačiau vienas jų – Lietuvos pilietis, vaikas taip pat taps Lietuvos piliečiu, nors gimė ir už jos ribų. Toks principas aktualus Airijoje ir JAV gimusiems lietuvių vaikams. Šiose valstybėse galiojanti tvarka kūdikį piliečiu paverčia automatiškai – vos jam gimus, be tėvų valios.
Septintąją grupę sudarytų bet kurioje valstybėje gyvenantys lietuviai, su kuriais mūsų šalis pasirašytų tarptautinę sutartį, įpareigojančią, kad Lietuvoje reziduojantys užsieniečiai galėtų turėti Lietuvos, o kitoje valstybėje nuolat gyvenantys lietuviai galėtų pretenduoti į tos valstybės pasą. Šiuo metu Lietuva nėra sudariusi nė vienos tokios sutarties.